
Gražų Atvelykio sekmadienį, po pietų, Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“, kuriam vadovauja Dalia Stasikėlienė, plungiškius pakvietė į meninės edukacinės programos „Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“ premjerą. Renginio tikslas – supažindinti su tradicinio gėlių darželio raida ir augalais, priminti jo socialinę ir reprezentacinę paskirtį bei primirštus senuosius vestuvių papročius.
Folkloro ansamblis „Gondinga“ žiūrovams pateikė visą vaidinimą – apie tėvų namuose su broliais ir seserimis gyvenančią mergelę, apie piršlybas – kai pas merginą atvyksta jaunikaitis su piršliu, vestuves ir jaunamartės palydas į vyro namus, svetimą kraštą. Šį vaidinimą, primenantį, kaip senovėje piršosi ir tuokėsi mūsų seneliai ir proseneliai, „Gondinga“ apipynė dainomis, šokiais, žaidimais.
Šalia mergelės – liūdint, linksminantis, per piršlybas, vedybas – ir rūtų darželis. Apie jį susirinkusiesiems pasakojo ir didžiuliame ekrane skaidres rodė folkloro ansamblio vadovė D. Stasikėlienė. Anot jos, gėlių darželiu visada rūpinosi tik šeimos moterys – motina, dukros, bet ši vieta buvo reprezentacinė, visos šeimos pasididžiavimas. Mat pagal darželį, kuris visada buvo priešais trobą, sprendė ne tik apie tų namų moteris, bet ir apie visą šeimą – ar tvarkingi žmonės čia gyvena, ar ne „slinkiai“.
Kaip pasakojo D. Stasikėlienė, lietuviai savo namų aplinką gėlėmis puošia jau ne vieną šimtmetį. Kada tiksliai ir iš kur ši mada į mūsų kraštus atkeliavo, nežinia. Tikėtina, kad kartu su katalikybe, vienuoliais. Mat pastarieji prie vienuolynų visuomet turėjo darželius, bet ne su dekoratyviniais, o daugiausiai su vaistiniais augalais.
Manoma, kad Lietuvoje pirmieji darželiai atsirado prie dvarų, o vėliau – ir prie paprastų žmonių trobelių. O juose buvo ir vaistinių (čiobrelių, ramunėlių), ir prieskoninių (mėtų, meirūnų), ir dekoratyvinių augalų. O pastarieji sodinti tam tikra tvarka: aukštieji ir vijokliniai – prie tvoros, mažieji – prie namo pamatų, o garbingiausieji – rūtos – pačiame darželio centre. Be rūtų, dar labai vertintos ir brangintos lelijos, bijūnai. Beje, keldamiesi gyventi į kitą vietą, lietuviai darželio gėles paprastai palikdavo, o bijūnus visuomet išsiveždavo kartu.
„Tenai augo sudiegtos taip garbingos mergaičių rūtos ir lelijos, nuo neatmenamų amžių iki šių dienų taip didžiai garbinamos, nesgi, noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ėjo tenai džiaugtis savo godos žolele, it kaip būt nenuvargusi esanti, tuojau linksma, dainuodama savo rūtas laistė ir ravėjo noris mėnesienoj. Nes gi ten jos turtai, gražybė ir goda augo, beje, rūtų vainikėlis klestėjo, kurio kitą kartą kalnėnė ir žemaitė nebūt keitusi ne vien į aukso rūmus, bet ir į turtus viso pasaulio, kaipogi jos tėvų nameliai ir rūtų darželis buvo jai pervis brangesni“, – apie gėlių darželį rašė Simonas Daukantas.
„Gondingos“ vadovės pasakojimu, darželis merginai buvo svarbus nuo pat gimimo. Tik gimus mergaitei, į darželį išpildavo vaisiaus vandenį, užkasdavo placentą ir gimdymo patalus, kad mergaitė turėtų pasisekimą tarp jaunimo, sėkmingai ištekėtų. Ypatingą vaidmenį darželis vaidino ir vestuvių apeigose. Pagal tradiciją į sodybą atjoję piršliai savo žirgus pririšdavo prie darželio tvoros. Vestuvių dienos išvakarėse ar rytą nuotaka eidavo į darželį atsisveikinti su rūta.
Tradicija puošti savo namų aplinką gyva iki šiol, įvairiaspalviai gėlynai veši prie kiekvienų namų. Tačiau požiūris į tradicinį gėlių darželį gerokai pakitęs – šiandienos lietuvių gėlyne nebėra rūtų, jos rečiau benaudojamos gimtuvių, vestuvių, laidojimo apeigose, darželis jau tik puošmena ir nebeatlieka anksčiau taip svarbių socialinių funkcijų. Dabar renkamės ryškiaspalvius, dekoratyvius augalus, nebenorime tų, kurie ne tokie gražūs, bet maloniai kvepia, turi maistinių ar vaistinių savybių. „O juk kiekviena lietuvė, prisiminusi močiučių puoselėtus gėlių darželius, galėtų atgaivinti tradicijas, susigrąžinti nuo seno augintus augalus, kurie savitai gražūs, reikalingi ir verti susidomėjimo“, – sakė D. Stasikėlienė.
Renginio pabaigoje „Gondingą“ ir jos vadovę D. Stasikėlienę premjeros proga sveikino Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, puokštę gėlių vadovei įteikė ir patys „gondingiškiai“. Na, o renginių vedėjų klubas „Menadė“ visus žiūrovus pakvietė į fojė – čia dalintos daržovių sėklos. Beje, visi, paėmusieji sėklų, iš anksto pakviesti į rudenį vyksiančią šventę, kurios metu reikės parodyti, kas iš tų sėklelių išaugo.