Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė sveikatos problema Lietuvoje, nes jos yra priežastis daugiau kaip 54 proc. mirčių. 30 proc. visų neįgalumo priežasčių taip pat tenka šioms ligoms. Nerimą medikams kelia ir tai, kad Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta 2,2 karto daugiau žmonių nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Priežastis – vis dar nepakankamai ankstyva širdies ligų diagnostika.
Pagrindinius rizikos susirgti širdies ligomis veiksnius žinome visi: rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas, cukrinis diabetas dėl sutrikusios gliukozės apykaitos, nesubalansuota mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas ir depresija, padidėjęs kraujo krešumas, taip pat paveldėjimas. Visi šie faktoriai vis jaunesnio amžiaus žmonėms sukelia ankstyviausius organizmo reguliacijos sutrikimus – padidėjusį kraujospūdį ir arterijų sklerozę, o to padariniai – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, išemija, aritmijos.
Nerimą kelia ir prastos prognozės – ateityje širdies ir kraujagyslių ligų gali dar padaugėti. Gyvename informatikos, kompiuterijos amžiuje. Anksčiau eidavome ieškoti norimo pirkinio, į biblioteką – knygos, į miestą – išsiųsti laiško, paskambinti tarpmiestiniu telefonu ir pan., o dabar judėjimą visai sumažino kompiuteris, mobilusis telefonas. Fizinį darbą keičia sėdimasis, judėjimą – pasyvus poilsis, įprastą bendravimą akis į akį – virtualus. Tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Vieno iš pagrindinių jų rizikos veiksnių – paveldimumo – dar nemokame valdyti, tačiau kitus galime efektyviai mažinti. Sumažinti šiuos ligų kvieslius padeda fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Lietuviškas maistas (riebūs bulvių patiekalai, pieno produktai) nėra sveikas, jis tinka tik sunkų fizinį darbą dirbantiems, daug judantiems žmonėms. Mūsų gyvenimo būdas pasikeitė, o mitybos įpročiai – ne. Tai negali neturėti neigiamų pasekmių.
Visoje Lietuvoje (ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje) drastiškai trūksta kardiologų. Kardiologija – tai specialybė, reikalaujanti ne tik ilgo ir sunkaus mokslo, bet ir ypatingų asmeninių savybių. Neretai prisikviesti gydytoją kardiologą dirbti rajone tampa praktiškai neįmanoma.
„Džiaugiamės, kad pas mus konsultuoti sutiko tokie aukštos kvalifikacijos specialistai, kaip doc. V. Zabiela, kiti Kauno klinikų kardiologai, – sako Sg konsultacinės klinikos vadovė Vanda Bučienė. – Sg konsultacinėje klinikoje konsultuojami ir ambulatoriškai gydomi ne tik Plungės, bet neretai ir aplinkinių rajonų gyventojai. Kasmet didėja konsultacijų ir apsilankančiųjų skaičius. Klinikoje nuolat konsultuoja trys patyrę kardiologai, deja, išlieka eilės, tad klinika ieško patikimų gydytojų kardiologų“.
Atliekami modernūs neinvaziniai echoskopiniai, elektrofiziologiniai tyrimai. Aukšta konsultantų kompetencija suteikia galimybę diagnozuoti ir gydyti sudėtingas kardiologines ligas, neretai net neišvykstant iš savo miesto.
Sg klinikos gydytojai kardiologai konsultuoja, diagnozuoja ir skiria gydymą pacientams, sergantiems širdies ir didesnio kraujospūdžio ligomis:
• nustato širdies ir kraujagyslių ligas, paskiria reikalingus tyrimus, metodus diagnozei nustatyti ir juos įvertina;
• atlieka biocheminius tyrimus, lipidogramą, reikiamus instrumentinius tyrimus – fizinio krūvio mėginį (veloergometriją, vadinamąjį dviratį), dvimatę širdies echoskopiją, širdies elektrofiziologinį tyrimą, Holterio monitoravimą.
Šiuolaikinė medicina yra labai pažengusi ir patikima – ankstyva širdies ligų diagnostika išgelbsti labai daug gyvybių. Dažniausiai širdies negalavimus išduoda skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, o sumažėti ar išnykti – sulėtinus tempą. Skausmas širdies plote, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo, – priešinfarktinės būklės požymiai. Tokiu atveju būtina skubiai – per šešias valandas – kreiptis į gydytojus.
Ne visada širdies negalavimai prasideda skausmais. Suklusti reikėtų, jei žmogus ima dusti, darosi sunku lipti laiptais, į kalną. Būtent dusulys dažnai painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl delsiama kreiptis į medikus, širdies ligos įsisenėja. Dėl to pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.
Deja, daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų, nesugeba jų atpažinti ir net neįtaria, kad serga klastinga liga.
Vienas iš sudėtingesnių uždavinių – diagnozuoti aritmijas, nes dažniausiai širdies laidumo sutrikimai nesukelia jokių simptomų arba sukelia netipinius skundus: ligoniai skundžiasi silpnumu, nuovargiu, dusuliu, galvos svaigimu, kartais gali apalpti.
Laidumo sutrikimų dažniau būna vyresniems žmonėms. Širdies laidumo sutrikimų gali atsirasti dėl kai kurių antiaritminių vaistų vartojimo, hiperkalemijos (padidėjusios kalio koncentracijos kraujyje), gretutinių endokrininių ir kitų ligų. Kai kurie laidumo sutrikimai net negydomi, dažniausiai svarbu pašalinti laidumo sutrikimą sukėlusias priežastis ir toliau profilaktikai racionaliai vartoti vaistus nuo aritmijos. Tačiau nediagnozuotos aritmijos gali sukelti dideles širdies darbo komplikacijas ir net baigtis mirtimi.
Yra daug aritmijų rūšių. Jos skirstomos pagal jų kilimo širdyje vietą (prieširdinės, skilvelinės aritmijos). Pagal širdies susitraukimo dažnį jos būna didesnio, normalaus ar reto dažnio. Sudėtingiausia nustatyti retas aritmijas.
Holterio monitoravimas – 24 valandas trunkantis elektrokardiogramos registravimas portatyviniu registratoriumi ir kompiuterinė duomenų analizė. Tai išsamiai ir tiksliai širdies darbą charakterizuojanti nepertraukiama elektrokardiograma. Pacientui pritvirtinamas skaitmeninis įrašymo įrenginys, sukurtas taip, kad kuo mažiau trukdytų, o žmogus galėtų atlikti įprastus kasdieninius veiksmus.
Tyrimo metu pacientas rašo „dienoraštį“, kuriame pažymi dienos režimą, kada ir kokius vaistus gėrė, ką ir kada veikė. Toks ilgalaikis tyrimas suteikia daug vertingos informacijos apie ligonio širdies darbą (ritmą ir laidumą), leidžia įvertinti vartojamų medikamentų efektyvumą, ligonio fizinės veiklos galimybes, kitus reikalingus duomenis.
Ilgalaikis EKG tyrimas, kaip diagnostikos metodas, yra labai svarbus. Dažnai tai vienintelė galimybė neinvaziniu būdu sužinoti apie ligonio širdies būklę. Per 24 valandas užrašoma apie 100 000 širdies ciklų.
