Metų pabaiga – nuostabus laikas: ramus advento laikotarpis, miestuose viena po kitos įsižiebiančios Kalėdų eglutės, dovanų artimiesiems ieškojimas ir visur, kur pažvelgsi, žybsinčios lemputės. Tai metas, kai širdys užsipildo jaudinančiu džiugesiu, o namai – cinamono, vanilės, imbiero kvapais. Su jais užgimsta ir viltingas stebuklo laukimas, noras būti geresniems… Plateliškiai kultūros darbuotojai, muzikantai ir pedagogai Aliona ir Aivaras Alminai prisipažįsta tokio emocijų antplūdžio prieš Kalėdas nejaučiantys, nes noro padaryti ką nors gero dėl šalia esančių artimųjų, draugų ir visos bendruomenės kupina kiekviena jų gyvenimo diena. Neaudžia sutuoktiniai ir ypatingų svajonių. „Nežinau, ko mums dar trūksta. Sveikatos turime, mėgstamą darbą turime, namus taip pat turime. Mieli žmonės šalia…“ – svarsto Aliona. O Kalėdų šventės plateliškiams ypatingos tik kaip laikas, kurį galima skirti sau ir artimiesiems.
Su dainomis atėjo ir meilė, ir draugai…
Alionos ir Aivaro Alminų šeimos nei plateliškiams, nei Plungės rajono gyventojams pristatyti nereikia – jie žinomi kaip kultūros darbuotojai, folkloro puoselėtojai, ansamblio „Platelē“ vadovai, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos pedagogai. Aktyviai į meninę veiklą įsitraukę ir jųdviejų vaikai Austėja ir Adrijus. Tad drąsiai galime teigti, kad Platelių miestelio kultūrinis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be šios aktyvios, energingos, liaudies dainas ir šokius mylinčios šeimos.
Ir iš tiesų liaudies kūryba poros gyvenime užima ypatingą vietą. Su dainomis atėjo jųdviejų meilė ir draugų ratas, dainų skambesio liūliuojami užaugo ir sutuoktinių vaikai. Jiedu susipažino dalyvaudami Klaipėdos universiteto folkloro ansamblio „Auksodis“ veikloje. Prisipažįsta – nebuvo nei lemtingojo pirmojo žvilgsnio, nei atkaklaus asistavimo, nei ilgų įsimylėjusiems būdingų dūsavimų.
„Aivaras buvo nekalbus, nedrąsus pirmakursis. Aš tokia pat – kukli, kalbėti nemėgstanti trečiakursė. Vienas kitą geriau pažinome kartu repetuodami ir koncertuodami. Sunku pasakyti, kaip užsimezgė mudviejų draugystė… Matyt, dainavome, dainavome ir susidainavome… Po dvejų metų pažinties susituokėme“, – prisiminė kelio į šeiminį gyvenimą pradžią moteris.
Jauni muzikai apsigyveno Plateliuose. Šis pasirinkimas labiau atitiko iš Platelių apylinkių kilusio Aivaro nei jo išrinktosios lūkesčius – šilutiškė Aliona turėjo svajonę po studijų sugrįžti dirbti ir gyventi į savo gimtąjį kraštą. Bet taip jau susiklostė, kad būtent Žemaitija pasiūlė abiem jiems tinkančias darbo vietas.
Šiandien Plateliai – Alminų vaikų gimtinė. Vieta, iš kurios Aliona išvažiuoti niekur nebenorėtų. Ir tai ne tik apie nuostabią gamtą, legendomis apipintą ežerą, bet ir bendruomenę, galimybes realizuoti save kaip muzikus, liaudies kūrybos mylėtojus, kūrėjus.
Austėja ir Adrijus meile liaudies dainoms užsikrėtė nuo tėvų
Paklausti, iš kur atėjo noras rinktis profesionalių muzikų kelią, pasakojo, kad rimtesnė pažintis su garsų pasauliu prasidėjo ne tėvų namuose, o muzikos mokyklose: Aliona Šilutėje mokėsi groti fortepijonu, o Aivaras pučiamaisiais instrumentais – Platelių muzikos mokykloje. O štai jųdviejų vaikai Austėja ir Adrijus, stodami į muzikos mokyklą, jau buvo užkrėsti meile folklorui.
„Visada eidami į darbą kultūros namuose dukrą ir sūnų vesdavomės kartu. Prisimenu, ansamblio nariai dainuoja, o Adrijus su vaikštyne aplinkui sukinėjasi. Vos išmokę kalbėti pramoko mūsų dainuojamų dainų, kol pamažu patys tapo „ansambliečiais“. Ir taip ne tik mudviejų, bet ir kitų ansamblio „Platelē“ narių vaikai“, – pasakojo Aivaras.
Dabar Austėja studijuoja psichologiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Adrijus pasirinko pučiamųjų instrumentų specialybės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tiesa, šiuo metu yra padaręs akademinę pertrauką ir Liepijų pagrindinėje mokykloje mėgina folkloru sudominti mokinius. Išvažiavę į didmiesčius Alminų vaikai nuo liaudies kūrybos nenutolo nė per žingsnį – abu įsiliejo į Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ gretas. Austėjos noro šokti ir dainuoti neatbaido net tai, kad tenka važinėti į repeticijas Vilniuje.
Su vietos pakeitimu ateina naujos pažintys, nauji žmonės ir nauja patirtis. Smagu, kad kitur nusižiūrėtas gerąsias idėjas jaunieji plateliškiai parveža į savo gimtinę. Štai praėjusiais metais brolis ir sesuo Plateliuose organizavo didžiulio susidomėjimo sulaukusius naktišokius. Tėvai ne tik palaikė vaikų iniciatyvą, bet ir kuo galėdami prisidėjo prie jos įgyvendinimo. Lygiai taip per Adrijaus organizuotą kalėdinį bėgimo maratoną – jo tėtis stojo į bėgikų gretas, o mama fotoaparatu fiksavo gražiausius reginius. Ir taip visada gražioje bendrystėje – palaikydami, padrąsindami, padėdami vieni kitiems.
Keps vaisių pyragą ir mėgausis ramiu buvimu
Susiburs ši darni, meniška šeima ir per didžiąsias metų šventes. Kūčių vakarą papuošę eglutę sės prie tradiciniais valgiais nukrauto stalo ir laužydami kalėdaitį pasikeis padėkos, o gal ir atsiprašymo žodžiais. Išragavę visus patiekalus, išmėgins magiško vakaro burtus ir ramiai vakarodami aptars nueinančius metus… Šv. Kalėdas švęs aktyviau – galbūt išeis į žygį aplink ežerą, o gal šiaip pasivaikščios grožėdamiesi nuostabiomis Platelių apylinkėmis. Ir nieko keisto, jeigu namai tomis dienomis prisipildys muzikos garsų ir dainų skambesio – juk ne po kiekvienu stogu gyvena net keturi muzikantai.
Plateliškiai Alminai neslėpė, kad švenčių tradicijų iš savo šeimų neatsinešė – anuomet jos buvo švenčiamos tyliai. Tačiau ir tėvų namuose Kūčių vakarienės stalas būdavo nukraunamas tradiciniais patiekalais. Kai kuriuos jų – pagal Alionos mamos receptą kepamus kūčiukus, avižų kisielių, kūčią – kasmet gamina ir sutuoktiniai. Ruošdami valgius virtuvėje sukinėjasi abu. Pasak šeimininkės, Aivaras daugiau konditeris – rūpinasi kepiniais. Kasmet, artėjant Kalėdoms, jis kepa džiovintų vaisių pyragą, kurio receptą aptiko sename kalendoriuje. Anksčiau jų namuose ant šventinio stalo puikuodavosi ir kepta žąsis, bet šiemet vaišės bus kiek kitokios – jau metai, kai sutuoktiniai nebevalgo mėsos.
Prie linkėjimų dovana –
mėgstamo pyrago receptas
Kaip jau minėjome, Kalėdų šventės Alminams – tai laikas, kurį galima skirti ramiai pabūti su šeima, kokio kasdieniame darbų sūkuryje surasti beveik neįmanoma. Todėl paklaustas, ko palinkėtų sau ateinančių švenčių proga, A. Alminas svarstė: „Galbūt laiko tobulėjimui, pomėgiams – kad galėtume ramiai paskaityti knygą.“ Aliona pritarė vyro mintims… „Laiko… Nes nežinau, ko dar galėtume norėti. Sveikatos turime, mėgstamą darbą turime, namus taip pat turime. Mieli žmonės šalia.“
O visiems kitiems – pažįstamiems ir nepažįstamiems – plateliškiai linki pajausti šalia esantį žmogų: išklausyti, išgirsti, suprasti, jeigu reikia – padėti. Pajusti malonumą dalytis. „Kad ir šypsena… Mes tiek mažai šypsomės vieni kitiems, nors nusišypsojęs nieko neprarandi, tik dovanoji“, – kalbėjo A. Alminas.
Prie linkėjimų mūsų skaitytojams šeima mielai pridėjo savo pamėgto pyrago receptą – gal kažkam patiks, o mes pasidaliję nieko neprarasime…
