
Peržiūrėjus skaičius, kiek kokių žvėrių sumedžiota, tapo aišku, kad ir toliau mažėja tauriųjų elnių skaičius. Neatsikuria ir prieš 20 metų išmedžiotų briedžių banda.
Tačiau ko jau ko, o šernų tikrai nemažėja: praėjusį sezoną draugijos medžioklių valdose krito 681, o šį – 701. Pridėkime dar tai, kad ir brakonieriai savo duoklę nuolatos pasiima.
Vis dar didėja sumedžiotų bebrų skaičius: šį sezoną spąstais sugauta ar išmedžiota 701, praėjusį sezoną – 601. Net neabejoju, kad neliks bebrų problemos. Tik kad neatsitiktų atvirkščiai: gali būti, jog populiacijai iškils grėsmė – vėl teks bebrų medžioklę licencijuoti.
Tauriųjų elnių patinai šį sezoną sumedžioti tik 3, ankstesnio sezono metu – 4. Patelių ir jauniklių – 17, užpraėjusį sezoną – 25.
Sumedžiotas tik vienas briedis.
Beveik nesiskiria per pastaruosius du sezonus sumedžiotų stirnų skaičius. Prieš dvejus metus sumedžiota 114 patinų, o patelių ir jauniklių – 374. Praėjusį sezoną patinų – 112, o patelių ir jauniklių – 356.
Gerokai mažiau sumedžiota mangutų: praėjusį sezoną – 298, šį – 106.
Kadangi sumažėjo plėšrūnų, padaugėjo kiškių skaičius: senesnį sezoną sumedžioti 25, o šį – 49.
Vis dar nesusigundo medžiotojai mažinti kiaunių skaičiaus. Tas plėšrūnėlis dar ir žmonėms pavojinga pasiutligės liga gali sirgti. Jų sumedžiota tik 20.
Šernų medžioklės kur kas labiau traukia medžiotojus. Pavyzdžiui, antelių sumedžiota tik 237. Palyginkite su kritusių šernų skaičiumi.
Draugijos pirmininko Zenono Vaištaro nuomone, valstybė ne itin rūpinasi savo turtu – žvėrimis. Jie – valstybės, o jų likimas – tik medžiotojų rankose. Jei tik kokių žvėrių mažėja, tuoj pat turi būti nustatyta – kodėl, be to, tuoj reikia imtis priemonių. O jei atvirkščiai, tai vienos ar kitos rūšies skaičių reikia mažinti. Pavyzdžiui, kasmet Pakruojo, Biržų ir gretimuose rajonuose kyla triukšmas dėl vilkų. Juk visai nesunku būtent tuose rajonuose leisti sumedžioti didesnį jų skaičių.