Kad Plungė – kultūros kalvė, nieko jau nestebina. Ne vieno gerai žinomo muzikanto, atlikėjo, aktoriaus šaknys – šiame mieste. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mūsų kraštiečiai neapsiriboja vien savo šalimi, jie kelia sau aukštesnius tikslus: būti pamatytiems ir už Lietuvos ribų. Tokį ambicingą tikslą sau iškėlė ir tik praėjusiais metais vidurinį mokslą užbaigęs plungiškis Tomas Gailiūnas. Vaikinas sėkmę išbandė dainų konkurse „Eurovizija“.
– Trumpai papasakok apie save.
– Aš, Tomas Gailiūnas, plungiškis. Pirmoji mano mokykla iki dešimtos klasės buvo Plungės Senamiesčio mokykla, paskui mokslą tęsiau „Saulės“ gimnazijoje. Dabar esu pirmo kurso studentas. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre studijuoju molekulinę biotechnologiją. Gyvenime užsiimu įvairiomis veiklomis: sportas, muzika, kelionės, mokslai.
– Buvai geras mokinys? Kodėl pasirinkai šią studijų kryptį?
– Mokinys buvau geras. Gal šiek tiek patingėdavau, bet kai prispausdavo, tai visada išmokdavau ir mokėdavau.
Dėl specialybės, tai man nuo ankstyvo
amžiaus patiko biologija ir kiti gamtos mokslai, tad apsispręsti nebuvo labai sunku. Kodėl būtent ši specialybė? Turbūt dėl to, kad tai naujas ir dar mažai žinomas dalykas, kuriam reikės specialistų.
– Žinome, kad groji saksofonu. Kada susidomėjai muzika? O gal kas nors į ją pastūmėjo?
– Muzika užsiimu gal nuo 6 ar 7 metų. Baigiau „Yamaha“ muzikos mokyklą. Į ją mane, kaip ir daugelį, nuvedė mama. Baigęs „Yamaha“ meno mokyklą, buvau šiek tiek apleidęs muziką, bet po kurio laiko vėl pasireiškė noras muzikuoti. Taigi baigiau ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklą, kurioje pas Stasį Razmų grojau saksofonu.
– Kada pradėjai dainuoti? Įsimintiniausias koncertas didesnei auditorijai?
– „Yamahą“ meno mokykloje mane pastebėjo Rita Urniežienė ir tada pasireiškė mano gebėjimai dainuoti. Būtent R. Urniežienė mane mokė ir lydėjo į įvairius konkursus, tarp jų yra ir du kartai LRT scenoje: pasirodžiau „Dainų dainelėje“. Tai po daugelio metų dalyvaudamas „Eurovizijoje“ vėl sugrįžau į LRT sceną (juokiasi).
Įsimintiniausias koncertas, ko gero, būtų dvyliktos klasės išleistuvių šventė, kurioje dainavau savo kūrybos dainą ir visa salė žinojo jos žodžius. Aišku, „Dainų dainelės“ pasirodymai taip pat buvo įsimintini. Neatmetu ir „Eurovizijos“ atrankos.
– Kaip supratau, dainas kuri pats. Kada gimė pirmoji, kiek jų jau esi sukūręs ir iš kur semiesi įkvėpimo? O gal turi atlikėją, į kurį lygiuojiesi?
– Taip, pats kuriu dainas ir muziką. Kol kas esu sukūręs tris dainas: „Parodyk kelią“, „Šalia“ ir „Ramybė“. Pirmoji buvo sukurta 2023-iųjų pradžioje. Jei kam įdomu, ją galima paklausyti „Youtube“ kanale paieškoje įvedus mano vardą ir pavardę.
Na, o įkvėpimas atsiranda būnant vienam. Kažkokių tikslingų veiklų ar mūzų (juokiasi), ieškant įkvėpimo, neturiu. Man patinka atlikėjas Bruno Marsas.
– Ką tavo gyvenime reiškia muzika?
– Muzika man – viskas. Negalėčiau išbūti dienos nesiklausęs muzikos. Muzikavimas ir muzika yra mano gyvenimo būdas. Kas mane pažįsta, galėtų patvirtinti, kad visada klausau muzikos, niūniuoju, dainuoju, šoku…
– Ar ilgai galvojai apie dalyvavimą „Eurovizijos“ atrankoje? Kas paskatino?
– Apie dalyvavimą „Eurovizijoje“ svajojau jau senai. Bet kad dalyvausiu, sužinojau likus mėnesiui iki paraiškų išsiuntimo datos. O paskatinimas buvo netikėtas skambutis iš prodiuserio Tito Astaf ir Audriaus Petrausko (Gebrasy), kurie pasiūlė kartu dirbti ir dalyvauti atrankoje. Dalyvavau su daina „Us“. Ją sukūrė A. Petrauskas.
– Ką tau reiškia dalyvavimas „Eurovizijos“ atrankoje? Tavo manymu, kas iki šiol geriausiai atstovavo Lietuvai „Eurovizijoje“?
– Tai mano svajonė. Ją pasiekus, man tai reikštų, kad užkopiau dar vieną laiptelį link svajonės išsipildymo. Manau, kad geriausia, ką Lietuva yra išsiuntusi į „Euroviziją“, buvo grupė „InCulto“.
– Žengei, sakyčiau, gana ambicingą žingsnį, ar nenusivylei, kad nepasisekė pakliūti į kitą etapą?
– Vistiek kursiu muziką ir muzikuosiu. Labai nenusiminiau, nes tai mano pirmas didesnis žingsnis muzikos pasaulyje ir tai tik pradžia…
– Kur matai save po kelerių metų: baigusį studijas ir dirbantį ar kuriantį muzikinę karjerą?
– Matau save siekiantį tikslų ir su dideliu noru darantį tai, kas man patinka. Tačiau mokslas ar muzika dar nesu apsisprendęs.
– Ko palinkėtum draugams, likusiems Plungėje, bendraminčiams ir sau?
– Linkiu siekti savo tikslų, kad išsipildytų svajonės.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės kuriuo keliu bepasuktum.
