Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis Savivaldybės tarybos narius informavo apie esamą rajono švietimo sistemos padėtį. Perspektyvos nekokios – mokinių nuolat mažėja, o dėl to ir įvairiausių problemų kyla – tenka uždaryti dalį mokyklų, mažėja mokytojų darbo krūviai ir kt.
2011-2012 mokslo metais Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklas lanko 3 634 vaikai. Palyginti su 2010-2011 mokslo metais, moksleivių skaičius gerokai sumažėjęs – buvo 4 032. O tai reiškia, kad per vienerius metus vaikų skaičius „aptirpo“ net keturiais šimtais. Neformaliojo ugdymo įstaigas – Plungės Mykolo Oginskio ir Platelių meno mokyklas bei Plungės sporto mokyklą – lanko 24 proc. visų moksleivių.
R. Raibužiui kalbant apie mokinių skaičių, klausimą uždavė Savivaldybės tarybos narys Mykolas Pronckus. Anot jo, per visą Lietuvą vilnija vadinamasis skandalas „Dingę vaikai“, tad įdomu, kiek tokių mokinių yra mūsų rajone – kurie čia lyg ir registruoti, bet mokyklų sąrašuose jų nėra.
Švietimo skyriaus vedėjo žiniomis, nesimokančių vaikų duomenų bazėje NEMIS registruoti 287 plungiškiai nepilnamečiai. Tačiau žinoma, kad 246 iš jų yra išvykę į užsienį ir, ko gero, mokosi ten, 33 mokyklos nelanko, nes jau turi 16 metų (mokytis privaloma tik iki 16 metų amžiaus, o duomenų bazėje skaičiuojami mokiniai iki 18 metų amžiaus). Likusių 8 vaikų likimas nežinomas – jų gyvenamoji vieta deklaruota Plungėje, tačiau mokyklos jie nelanko ir apie išvykimą į užsienį žinių nėra.
R. Raibužis pateikė informaciją ne tik apie mokinius, bet ir apie ikimokyklinukus. 1,5-7 metų amžiaus vaikų rajone yra apie 1 700, ikimokyklines įstaigas lanko 1 242. Lopšelių-darželių nelanko 420 vaikų, 370 iš jų – kaime. Mieste ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelanko tik 50 vaikučių, lopšeliuose-darželiuose yra 76 laisvos vietos. Beje, mieste yra 4 įstaigos ikimokyklinukams, kaimuose – 5.
Kalbėdamas apie bendrojo lavinimo mokyklas, skyriaus vedėjas akcentavo, kad 55,9 proc. visų moksleivių mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą. Įgiję pagrindinį išsilavinimą, 94 proc. moksleivių tęsia mokslus: į 11 klasę eina 59 proc. baigusiųjų 10 klasių, į profesines mokyklas – 35 proc. O kuo užsiima tie, kurie toliau nebesimoko? Pasak R. Raibužio, vieni dirba, kiti nedirba, treti išvyksta užsienin ir t. t.
Didžiausia problema, kaip jau minėjome, mažėjantis mokinių skaičius. Tai ypač juntama kaimo mokyklose. Dėl to tenka formuoti jungtines klases arba visiškai nekomplektuoti kai kurių klasių, dėl nedidelio pamokų krūvio kaimo mokyklų mokytojai imasi mokyti kelių dalykų (net ir ne pagal specialybę).
Tarybos nariai domėjosi ir tuo, ar Švietimo skyrius žino, kur moksleiviai keliauja, kai baigia vidurines. Anot R. Raibužio, tokie duomenys tikrai renkami. Pavyzdžiui, pernai „Saulės“ gimnaziją baigė 173 abiturientai, 138 įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, 4 – į užsienio; Platelių gimnaziją pernai baigė 30 mokinių, į aukštąsias Lietuvoje įstojo 17; Senamiesčio vidurinę paliko 110 dvyliktokų, 91 įstojo Lietuvoje, 8 – užsienyje; Alsėdžių vidurinę baigė 32, iš jų 16 studijuoja Lietuvoje, 1 – užsienyje; Kulių mokykla išleido 19 abiturientų, įstojo 14 ir dar 1 – į mokyklą užsienyje; Žemaičių Kalvarijoje baigusiųjų – 28, įstojusiųjų – 23; Plungės suaugusiųjų švietimo centre vidurinį išsilavinimą įgijo 42, aukštojo mokslo siekia 7.
Nuo 2008-ųjų gimnazijas ir vidurines mokyklas baigė 1 793 abiturientai, 1 408 įstojo Lietuvoje, 43 – į aukštąsias mokyklas kitose šalyse.
