Prieš kurį laiką rašėme, kad Plungės rajono švietimo įstaigų tinklo laukia pokyčiai. Savarankiškos mokymo įstaigos statuso turėtų netekti dvi mūsų kaimo gimnazijos – Kulių ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus. Šis sprendimas šiandien jau patvirtintas: vasario mėnesio Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai vieningai už tai nubalsavo. Situacija nedžiugina – mokyklų tinklas mūsų rajone retėja. Pastebėta, kad pokyčius lemia ne tik valstybės įgyvendinama švietimo reforma, savo indėlį čia įdeda ir mokinių skaičiaus mažėjimas, tad politikams tenka ieškoti sprendimų, kurie galimai būtų mažiausiai skausmingi rajonui. Vienas tokių – mokyklų jungimas.
Jungs prie Alsėdžių
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas kolegoms pristatė sprendimo projektą, kurio esmė – trijų kaimo gimnazijų Plungės rajone situacija. Kaip žinome, rajone veikia trys savarankiškos gimnazijos statusą turinčios švietimo įstaigos: Kulių, Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus. Naujuoju sprendimo projektu siūlyta dvi iš jų – Kulių ir Žemaičių Kalvarijos – prijungti prie Alsėdžių gimnazijos. Tokiu atveju pastaroji įstaiga keistų pavadinimą, kuris jau seniai yra šios mokyklos siekiamybė – taptų Žemaitijos kadetų licėjumi.
„Visos Lietuvos mastu vyksta reformos su gimnazijomis. Yra nustatytas minimalus mokinių skaičius, kuris turėtų būti klasėse. Dabartinės mūsų vadinamosios kaimiškosios gimnazijos nebegalėtų funkcionuoti dėl šių reikalavimų po reformos įsigaliojimo“, – aiškino komiteto pirmininkas ir pridūrė, jog dėl gimnazijų likimo buvo diskutuota ir su mokyklų, ir su vietos bendruomenėmis. Tik po ilgų diskusijų buvo nuspręsta teikti gimnazijų sujungimo sprendimą. Aišku, ne visos suinteresuotos pusės dėl to patenkintos, nuomonių yra įvairių. Tačiau kitos išeities nerandama.
Viltis – dar keleri metai veiklos
Tai, kad švietimo įstaigos netenka savo savarankiškumo, be jokios abejonės, nieko gero nežada. Vis dėlto A. Misiūnas paaiškino, kad naudos iš gimnazijų prijungimo galima gauti. „Ką gimnazijų prijungimas duotų? Pagal tas pačias švietimo reformos taisykles filialai ar skyriai gali turėti mažesnį mokinių skaičių, todėl tose gyvenvietėse paliktume tas pačias mokyklas, kuriose mokiniai mokytųsi nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Tai yra mūsų šito sprendimo esmė, tai vienas iš būdų, kuris leidžia išsaugoti švietimo įstaigas“, – kalbėjo pranešėjas.
A. Misiūnas akcentavo ir tai, kad, nors ir lėtai, mokinių skaičius mūsų savivaldybėje tirpsta. „Laikui bėgant mes turėsime grįžti prie šio sprendimo, bet šią dieną jis leistų dar keletui metui išsaugoti bent jau galimybę kaimų arba gyvenviečių vaikams savo vietovėje mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės“, – teigė jis.
Mokyklų jungimas pagerins ugdymo kokybę?
Tęsiant diskusijas šia tema, Vida Bondauskienė siūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip gimnazijų prijungimas atsilieps mokinių ugdymo kokybei. „Ar po pertvarkos bus galimybė mokiniams rinktis mokomuosius dalykus, mokomųjų dalykų kursus, ar bus sudarytos galimybės mokiniams ugdytis pagal jų individualius poreikius, ugdytis gamtos mokslų laboratorijose, STEAM centre ir pan.? Savivaldybės uždavinys yra ne tik išsaugoti šitas mokyklas, bet ir užtikrinti, kad bendros mokyklos mokiniai gautų gerą ir lygiavertį ugdymą. Tai ne tik mokyklos, bet ir Savivaldybės reikalas. Rudenį būtina aptariant brandos egzaminų rezultatus galvoti, kaip Savivaldybė gali padėti tuos rezultatus pagerinti“, – ragino politikė.
Česlovas Kerpauskas domėjosi, ar nenukentės prijungtų gimnazijų pedagogai. Pasak A. Misiūno, prijungiamų gimnazijų vadovai, tikėtina, liks panašiose pareigose: „Sakė, bus dalijamasi darbo vietomis ir specialistais. Norėčiau paaiškinti ir tai, kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija daro tokias reformas. Ne todėl, kad norėtų uždaryti Kulių ar Žemaičių Kalvarijos gimnazijas. Dabartiniame pasaulyje jaunam žmogui reikalingas pasirinkimas, nes mokslas ir švietimas šiandien prasiplėtę, sudaromos galimybės jaunam žmogui rinktis daug dalykų arba kažko atsisakyti. Didesnės mokyklos sudaro sąlygas tokiam pasirinkimui, mažesnėse tokio pasirinkimo nėra, nes tiesiog nėra vaikų. Ar gali 7–8 klasėje vaikai į tris srautus pasidalyti? Todėl tą, ką pasiūlo mokyklos administracija iš savo turimų resursų, jie ir renkasi, o egzaminų rezultatai priklauso ne nuo mokinių gabumų, o nuo to, ką gali mokykla pasiūlyti. Jei geras mokytojas, rezultatai geri, jei nelabai geras, tai ir rezultatai nėra patys geriausi.“
„Saulės“ skyrius – be pirmokų
Plungės rajono švietimo įstaigų tinklo laukia ne tik pokyčiai dėl kaimo gimnazijų. Politikai turėjo svarstyti ar patvirtinti sprendimą ir dėl to, kad nuo šio rugsėjo nebebus komplektuojama pirma klasė Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos „Saulės“ skyriuje. Sprendimo projekte pažymima, jog „Saulės“ skyriaus veiklą galutinai planuojama nutraukti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. Skyriuje, 2023 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, iš viso ugdomi 57 mokiniai (14 mokinių pirmoje klasėje, 19 mokinių – antroje, 11 mokinių – trečioje, 13 mokinių – ketvirtoje). Kitose mieste esančiose mokyklose, 2023 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, yra 35 laisvos vietos dabartiniams pirmokams. Atsižvelgiant į planuojamą apytikslį 2024 m. pirmokų skaičių (279), kitos miesto teritorijoje esančios mokyklos bus pajėgios priimti visus būsimus pirmokus.
„Mokinių pas mus mažėja. Gimstamumas irgi kelia nerimą: 2017 metais rajone gimė 428 vaikai, 2023 metais – 220 vaikų. Tendencija katastrofiška, ir šie skaičiai pasijaus po 5–6 metų mūsų švietimo įstaigose“, – toliau dėstė A. Misiūnas.
Politikai vieningai pritarė pateiktiems sprendimams dėl siūlomų mokyklų tinklo pokyčių. Kaip vėliau „Plungei“ patikslino Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, minėtieji pakeitimai turėtų būti įgyvendinti jau nuo šio rugsėjo.
