Kovo 11-ąją, kai visa Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną, mes, „Plungės“ laikraščio redakcija, džiaugiamės dar viena švente – laikraščio gimtadieniu. Šis pavasaris mums – ypatingas. Praėjo 30 metų nuo tada, kai dienos šviesą išvydo pirmasis „Plungės“ numeris! Sukaktis – proga atsigręžti atgal, bet kartu ir pagalvoti, kas laukia ateityje. Nors iššūkių šiandien netrūksta, bet tikime, kad spausdintas žodis buvo, yra ir bus reikalingas. 30 metų laikraštis „Plungė“ yra jūsų, brangūs skaitytojai, draugas. Džiaugiamės tuo ir dėkojame, kad tiek laiko esame jums įdomūs, o tai – geriausia gimtadienio dovana mums!
Ir šiandien redakcijoje garbingoje vietoje saugome patį pirmąjį 1994 metų kovo 11 dieną pasirodžiusį „Plungės“ numerį. Nespalvotas, plonas, su labai kuklia informacija, bet nešantis svarbią žinią – Plungėje darbą pradeda laikraštis, norintis tapti savo skaitytojų pagalbininku ir draugu, turintis tikslą suteikti kuo daugiau žmonėms reikalingos aktualios informacijos. Ir po trijų dešimtmečių tai išlieka mūsų prioritetu – būti langu visuomenei į rajonui svarbių naujienų ir žinių pasaulį.
Per 30 metų „Plungė“ išleido 3 091 numerį. Nuo 4-ojo numerio „Plungės“ leidėja yra uždaroji akcinė bendrovė „VVARFF“. Iš pradžių leistas tik penktadieniais, laikraštis pas savo skaitytojus keliauja du kartus per savaitę. Tie, kas yra ilgamečiai mūsų draugai ir skaitytojai, žino ir pažįsta mūsų redakcijos „veidą“ – fotografą ir reklamos vadybininką Saulių Narkų. Jis geriausiai šiandien galėtų papasakoti pirmuosius laikraščio žingsnius: būtent Saulius ir pirmasis laikraščio redaktorius Bronius Abrutis buvo tie žmonės, kurie laikė rankose pirmąjį „Plungės“ numerį. Beje, įdomus faktas tai, kad šio numerio visas tiražas į Plungę iš Klaipėdoje esančios spaustuvės buvo parvežtas… traukiniu.
Suprantama, kad per tris dešimtmečius redakcijoje vyko pokyčių, keitėsi darbuotojai. Vieni „Plungei“ atidavė ilgus savo profesinio gyvenimo metus, kiti čia dirbo trumpiau, tačiau, be jokios abejonės, kiekvienas redaktorius, žurnalistas ar administracijos darbuotojas įdėjo labai svarbų indėlį formuojant laikraščio turinį ir veidą. Šiandien mes didžiuojamės, kad redakcijoje dirbo šviesaus atminimo puikios specialistės Elvyra Jonutienė ir Danguolė Ažaneckienė. Triūsė redakcijoje ir daugelis kitų – Loreta Gedeikienė, Eugenijus Bunka, Ilona Jasaitienė, Violeta Bražinskienė, Gintautas Černeckis, Edvardas Zaniauskas, Vitalija Buivydaitė, Dana Lukauskienė, Audra Zdramienė, Rūta Adamonienė, Ingrida Jonauskienė, Lina Liūnienė… Daugiau nei du dešimtmečius įdomų puslapį gamtos mylėtojams rengia mūsų gerbiamas Kostas Slivskis.
Šiandienės „Plungės“ kolektyvas – žurnalistės Jolanta Vasiliauskienė ir Rita Stančiukienė, korektorė Rasa Devyžienė, maketuotojas Mindaugas Šimkus, administratorė Simona Račkauskaitė ir jau minėtasis Saulius Narkus – yra tie žmonės, kurie kasdien stengiasi, kad mūsų laikraštis dienos šviesą išvystų kuo įdomesnis, su įvairiomis naujienomis – ir geromis, ir blogomis – juk gyvenimas pilnas spalvų… Visas jas ir stengiamės atspindėti savo kūrinyje.
Laikraštis mums – daug mūsų nuoširdaus darbo ir pastangų reikalaujantis kūrinys, kuris negimsta tik spragtelėjus pirštais ar keliais kompiuterio klaviatūros klavišų paspaudimais „paguglinus“. Mums visada yra svarbu, kad kiekviename „Plungės“ numeryje būtų kuo daugiau autorinių straipsnių, objektyvios ir teisingos informacijos, stengiamės atspindėti tai, kuo gyvena Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės ir jų gyventojai. Todėl ir rašome apie viską: nuo kultūros iki kriminalų, nuo politikos iki religijos, aišku, dėmesys atitenka ir reklamai – visos gyvenimo sritys yra vertos dėmesio.
30 metų jubiliejų mininti „Plungė“, gimusi iš vos poros spaudos lankų, per savo gyvavimo laikotarpį pasiekė tai, kad šiandien savo skaitytojus džiugina ne tik autorinių ir informacinių straipsnių gausa, bet kartu su savo laikraščiu platina ir priedą „Vakarų Lietuva“: nuo 2001 metų drauge su dar šešių rajonų laikraščių redakcijomis suteikiame skaitytojams galimybę pasidomėti naujienomis iš viso Vakarų Lietuvos regiono. Priedo 24 tūkst. egzempliorių tiražas lenkia net respublikinius leidinius!
„Plungė“ nemažai metų dalyvavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamoje projektinėje veikloje, orientuotoje į kultūros sklaidą. Šiemet buvo įsteigtas naujas darinys – Medijų rėmimo fondas, tikimės, mūsų projektinės veiklos tęstinumas nenutrūks. 2014-aisiais tapome Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos nariu. Norėdami, kad mūsų naujienos pasiektų kuo platesnį skaitytojų ratą, įkūrėme interneto svetainę www.laikrastisplunge.lt, turime savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ ir didelį būrį draugų.
Tai dalykai, kurie skatina nenuleisti rankų ir verčia judėti į priekį. Šie metai mums, žiniasklaidos atstovams, ypatingi tuo, jog yra minimos 120-osios spaudos atgavimo metinės. Spauda per tiek laiko neprarado savo aktualumo. Ar taip bus ir toliau?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius yra pastebėjęs, jog „spauda turi seniausias žiniasklaidos tradicijas, ir turime pripažinti, jog būtent vietinė spauda yra pradžių pradžia. Ji, skirtingai nuo pasaulinės ir nacionalinės žiniasklaidos, kasdien gyvena šalia žmonių, stebi, kas vyksta, ir, kai reikia, padeda nacionalinei ir tarptautinei žiniasklaidai suprasti, kas vyksta ir kodėl taip – mūsų nacionalinė žiniasklaida dažnai naudojasi kolegų paslaugomis. Todėl vietinės spaudos svarbos gali nematyti tik aklas“. Taigi norisi tikėti, kad spausdintas žodis ir toliau turės išliekamąją vertę, nepaisant visų problemų, su kuriomis šiandien mums, spaudos atstovams, tenka susidurti.
Gyvename iššūkių laikotarpiu. Tiesa, jų netrūko visada, tačiau tai, su kuo susiduriame šiandienos aktualijų kontekste, kelia nerimą. Laikraščių redakcijoms reikia įrodinėti, kad spausdintas žodis turi teisę gyvuoti, kad žmonėms laikraštis yra reikalingas! Deja, spaudos pristatymas net Lietuvos paštui nebėra prioritetas. Kyla jos pristatymo kainos, o tai – rimtas signalas laikraščių redakcijų išlikimui… Apmaudu, bet tenka pripažinti, kad spausdintas žodis nebėra prioritetas ir mūsų vietinei valdžiai. Neseniai Plungės rajono savivaldybės taryba valdančiosios daugumos dėka priėmė sprendimą, jog Plungės rajono gyventojams nebereikia žinoti, kokius sprendimus vietos politikai priima Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose: pasisakė už tai, kad ši informacija nebebūtų pateikiama gyventojams paprasčiausiu ir lengviausiu būdu – per vietinę spaudą. Gyventojai šios informacijos turi ieškoti patys – juk, pasak politikų, viskas dabar yra internete, socialiniuose tinkluose… O iš kai kurių valdžios žmonių lūpų išsprūstantys žodžiai „laikraščių juk niekas neskaito“ verčia susimąstyti, ar tikrai teisinga linkme yra einama, ar pamatinės vertybės, tarp kurių – ir žodžio laisvė, vis dar mums yra svarbios? Ar tikrai socialiniai tinklai ir čia esančios naujienos atstoja spausdintą žodį, kuriame glūdi tiksli ir teisinga informacija?
Gal ir naivu, bet norisi tikėti, kad „visažinis“ internetas vis dėlto nepakeis laikraščio, kuriame lyg metraštyje fiksuojami visų mūsų gyvenimo įvykiai. Spauda turi teisę ir privalo gyvuoti.
Su gimtadieniu, „Plunge“!
