Karą korupcijai periodiškai skelbia visos valdžios. Dar premjeras Gediminas Kirkilas savo „karaliavimo“ pradžioje buvo žadėjęs atsistatydinti, jei nepasisektų tos kyšininkavimo hidros giljotinuoti per metus. Šitaip neatsargiai išsprūdęs žodis, be abejo, jam grįžo jaučiu. Žiniasklaida tą savo galvos užstatymą pavadino metų lažybomis, kurias premjeras, žinoma, prakišo. Nei atsistatydino, nei ką. Tik tokiu užmoju prajuokino „švogerių“ krašto žmones.
Pasaulinė nevyriausybinė organizacija, tirianti įvairaus pobūdžio korupciją, „Transparency International“ skelbia, kad Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą – KSI – (dešimties balų sistemoje nulis reiškia absoliučią korupciją, o dešimt – minimalų korupcijos lygį) jau keletą metų negali pakilti aukščiau penkių balų įvertinimo. Aukščiausias pasiekimas buvo 2010 metais – 5,0 balo (46 vieta iš 178 valstybių). O štai pernai Lietuvai ir vėl skirta tik 4,8 balo.
Apie korupciją savo metinėse ataskaitose periodiškai nepamiršta užsiminti ir Prezidentė. Bet… gal tas karo kirvis atšipęs? Nes nebijo lietuvis – ir gana. Gal labiau įsiklauso į liaudies išmintį, kuri porina, kad ranka ranką plauna? Juk daugelio kredo: darbštusis dirba, o apsukrusis – sukasi.
Tik svarbu pavojaus akimirką neužmiršti, kad subtili kyšio davimo-ėmimo procedūra turi saugiklį: iš gyvūnijos pasaulio nukopijuotą „jeigu ką, griūk negyvas ir apsimesk kerpe“. Dažniausiai praktikuojamas išsigelbėjimas – liga. Žemaitiškai, sakyčiau, „iš baimės tryda užpol“, bet oficialiai visi patenka į ligonines dėl širdies sutrikimų. Žinoma, esmės tai nekeičia, tik šitaip skamba kur kas solidžiau.
Tiesa, Prezidentė tokią politiką, kad nepagautas – ne vagis, vadina trumparegiška. Tačiau dar sąmojingasis dramaturgas Bernardas Šo šmaikštavo, kad vagis – ne tas, kuris vagia, o tas, kuris įkliūva.
Grįžtant prie vienos iš korupcijos formų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ne šventieji, pasirodo, yra ir advokatai. Atrodytų, prestižinis darbas, visuomeninė padėtis. Ką reikia pasiūlyti, kad sutiktum rizikuoti? Tačiau gyvenimas rodo, kad ir jie sukasi.
Šiomis dienomis į STT agentų spąstus įkliuvo kaunietis advokatas, nuteistam savo klientui į tardymo izoliatorių nešęs interneto ryšio modemą. Mat Temidės tarnams įstatymas suteikia teisę patekti į įkalinimo įstaigą be patikrinimo. Akivaizdu, kad kažkas pakišo liežuvį, nes STT pareigūnai, turėdami išankstinės informacijos ir net teismo sankciją, advokatą tiesiog apieškojo ir rado minėtąjį prietaisą.
Nuojauta man šnibžda, kad ir šitas susirgs ta netikėta liga. O paskui suregs kokią versiją. Pvz., buvo išgėręs raminamųjų vaistų ir per išsiblaškymą įrengimą sumaišė su… telefonu.
Sunku vienu metu maitinti ir savo šeimą, ir Vyriausybę… Net advokatams. Girdėjau, kad šviesiausiai gyvena šešėlinė ekonomika.
