Lietuvoje į medikus pagalbos kasmet kreipiasi apie 15 tūkstančių apsinuodijusių ligonių, iš kurių 70 proc. – suaugusieji, apie 30 proc. – vaikai. Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais, augalais, alkoholiu, vaistais, chemikalais, narkotikais. Nuodai į žmogaus organizmą patenka pro burną, kvėpavimo takus, per odą ir gleivinę.
Įgyvendindamas informacijos, susijusios su žmonių apsinuodijimais, kaupimo ir teikimo tvarką, patvirtintą LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-597, Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyrius tiria apsinuodijimus, apie kuriuos informaciją gauna iš Plungės savivaldybės ligoninės priėmimo skyriaus.
2011 metais Plungės rajone ištirti 37 apsinuodijimai: vaistais – 28 atvejai, alkoholiu – 6, išmetamosiomis dujomis – 1, skalbimo milteliais – 1, narkotinėmis medžiagomis – 1. Tarp apsinuodijusiųjų – 17 vaikų (1-18 m.).
Pagausėjo apsinuodijimų vaistais. Daugiausia apsinuodija jauni, sąmoningi žmonės, kurie kartu vartoja alkoholį ir vaistus, sirgo depresija. Daugiau nei pusė visų apsinuodijimų – apgalvoti, kai buvo siekta apsvaigti ar nusižudyti.
Paaugliai švenčia gimtadienius pirtelėse, vartoja alkoholinius gėrimus, kokteilius, narkotines medžiagas. Daugelis rizikuoja, tikisi apsvaigti, nesupranta galimų skaudžių pasekmių: psichikos sutrikimų, negrįžtamų kasos ir kepenų pakitimų, širdies ir kraujagyslių pažeidimų, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų. Laimei, visais atvejais laiku spėta apsinuodijusius žmones atvežti į gydymo įstaigą – galimų mirčių išvengta.
Skaudžiausi apsinuodijimai – atsitiktiniai, kai apsinuodija mažamečiai vaikai. Jie labai smalsūs ir viską mėgsta ragauti, randa ne vietoje tėvų ar senelių padėtų vaistų ir juos nuryja. Buityje naudojamos skalbimo ar valymo priemonės neretai laikomos vaikams pasiekiamose lentynose, ant stalo ar tiesiog ant grindų. Klaidingai daro suaugusieji, vaistus vartodami vaikų akivaizdoje ir juos vadindami saldainiais ar vitaminais.
Dažniausios apsinuodijimo priežastys: susipyko su tėvais, bendraamžiais, šeimyniniai konfliktai, nepagydomos ligos, nusivylimas esamu gyvenimu, darbo praradimas. Net ir tuomet, kai bandymas žudytis nesibaigia mirtimi, tai turi būti labai rimtas signalas artimiesiems, jog toks bandymas gali pasikartoti. Tokiais atvejais minėtiems asmenims būtina psichologo ar psichiatro konsultacija, artimesnis bendravimas.
