Pirties klausimas tampa vis aštresnis

Plungės viešosios pirties lankytojai jau senokai jaučiasi, kaip mėgstama sakyti, nei pakarti, nei paleisti. Praėjusiais metais iškilusi dilema, išlaikyti ar panaikinti viešąją pirtį, iki šiol kybo ore. Balandžio 16 dieną sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje prie šios temos grįžta, tačiau sprendimo vis tiek nerasta. Norima platesnės diskusijos. Tiesa, jai ir galutiniam sprendimui priimti liko geras pusmetis.

Rimto remonto nebuvo beveik 30 metų
Viešosios pirties situaciją pristatė savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ direktorius Eugenijus Palubinskas.
Pirtis atidaryta 1996 m. Buvo įrengtos atskiros patalpos moterims ir vyrams. Žinoma, už pirties paslaugas tenka mokėti. 2021 m. Savivaldybės taryba nustatė, kad už lankymąsi pirtyje asmuo moka 5,79 euro (be PVM), tik už nusiprausimą po dušu – 3,31 euro (be PVM). Nemokamai pirtimi ir dušu gali naudotis pensininkai, socialiai remtini asmenys, neįgalūs asmenys ir vaikai iki 16 metų. Beveik 30 metų pirtyje buvo atliekamas tik smulkus remontas: dažomos lubos, keičiami mediniai gultai, atliekami smulkūs santechnikos darbai ir pan. Tad nieko keisto, jog per tiek laiko viskas nusidėvėjo tiek, kad pradeda nebeatitikti higienos normų. Labiausiai nukentėjo vyrų pirties patalpos, todėl praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Savivaldybės taryba nusprendė, kad bus eksploatuojama tik viena – moterų pirties – patalpa. Penktadieniai buvo skirti moterims, o šeštadieniai nuo 12 iki 21 val. – vyrams.
Kaip pažymėjo „Plungės būsto“ vadovas, po priimto sprendimo naudoti tik vieną pirties patalpą jos būklė taip pat labai suprastėjo. Pradėjo luptis lubos, kurių taip paprastai nenudažysi, dėl prastos ventiliacijos mediniai gultai tapo puikia terpe augti grybeliui.
Galvos skausmą direktoriui kelia ir tai, kad pirties patalpos, vanduo šildomas gamtinėmis dujomis. O dujiniams katilams tiek pat metų kiek ir pačiai pirčiai. Tad klausimas, kiek ilgai jie dar laikys. Pirties krosnys – elektrinės. Vienos galia – 24 kW. Nereikia būti dideliu matematiku, kad suskaičiuotum, kiek per dieną elektros jos „suryja“.
Beje, politikai praėjusiais metais svarstė, jog atidarius Plungės baseiną viešosios pirties lankytojų gali sumažėti, tad ir poreikio laikyti dar vieną pirtį neliks savaime. Tačiau spėlionės nepasitvirtino. Kaip sakė E. Palubinskas, 2023 m. pirtyje apsilankė 3 890 žmonių (2022 m. – 3 991), iš kurių 3 453 – turintys teisę pirtimi naudotis nemokamai.
Liepą ir rugpjūtį pirtis nedirbs, tad „Plungės būsto“ direktorius politikams siūlė apsispręsti, ką daryti toliau. Tiesa, galimi variantai tik du: iki rugsėjo atlikti bent vienos pirties patalpos kapitalinį remontą arba sustabdyti pirties veiklą. „Spalio mėnesį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliks planinį pirties patikrinimą. Jau žinau, kad po patikrinimo man kaip vadovui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir įpareigojimas suremontuoti patalpas arba stabdyti veiklą“, – faktus dėliojo E. Palubinskas.
Reikia platesnės diskusijos
Ginti viešosios pirties lankytojų interesų į komiteto posėdį atėjo treneris Genadijus Glikmanas ir Plungės garbės pilietis Viktoras Vaitkus. „Nesu įpareigotas ir nesu ekspertas įvertinti, baseino pirtis ar viešoji pirtis yra geresnė. Juo labiau kad baseino pirtyje nesu buvęs ir iš principo ten neisiu. Aš solidarizuojuosi su žmonėmis, kurie negali ten patekti dėl finansinių, higieninių dalykų“, – savo pasisakymą pradėjo G. Glikmanas.
Pasak jo, kai buvo pradėta naudoti tik viena pirties patalpa, atsivėrė tikrasis vaizdas, kokie žmonės ten renkasi. „Nenoriu tikėti, kad baseinas jais apsidžiaugtų, – intrigavo treneris. – Mes kalbame apie pirtį kaip apie prabangos dalyką, bet čia – socialinė paslauga. Žmonės ateina tik nusimaudyti vieną kartą per savaitę, nes namuose jie tokių sąlygų neturi. Jūs visi čia sėdintys spręsite, uždaryti pirtį ar ne, jūs, kurie į tą pirtį neinate.“
Pirtininkų atstovas priekaištavo, kad minėtosios krosnys jau seniai galėjo būti pakeistos, o politikams pastabas žėrė, kad jiems nusispjauti į žmonių interesus ir rūpinamasi tik tuo, kad rinkimai būtų palankūs. „Atsiprašau, kad sutrukdžiau jums gyventi“, – pyktelėjo G. Glikmanas, išgirdęs vieno iš politiko kikenimą į, atrodo, normalų prašymą suremontuoti viešąją pirtį.
Na, o komiteto pirmininkas Gediminas Stonys panoro platesnės diskusijos. Anot jo, politikai atstovauja ne tik viešąją pirtį lankantiems asmenims, bet ir kitiems rajono gyventojams, tad reikėtų išgirsti ir jų nuomonę. „Mes dabar nepriimsime sprendimo, bet jūs neišpūskite taip, kad mes čia sunaikiname kažkokį reiškinį, kur nukentės visa Plungė“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Beje, E. Palubinskas užsiminė, jog 2020 m. buvo sudaryta preliminari vyrų pirties remonto sąmata. Tada kaštai siekė apie 50 tūkst. eurų.
Komiteto narys Rimas Dužinskas siūlė į pirties reikalą žiūrėti plačiau, t. y. kapitališkai remontuoti ne tik pirtį, bet ir visą pastatą. Kitas politiko siūlomas variantas pirtį įkurdinti kitur, „Plungės būsto“ administraciją iškraustyti, o pastatą parduoti aukcione.
„Jei ieškote būdų, kaip uždaryti, tai tikrai tik valdžia ją uždarys“, – matydamas, kur link sukasi svarstymai, reziumavo G. Glikmanas.