Pirmas bendras Telšių regiono savivaldybių – Mažeikių, Telšių, Plungės ir Rietavo – „kūdikis“ buvo Telšių regiono atliekų tvarkymo centras. Paskui savivaldybės susivienydavo įgyvendindamos įvairius projektus. Vieni buvo sėkmingesni, kiti ne tokie sėkmingi. Paskutinis, daugiau nei dvejus metus kurtas, bendras savivaldybių „produktas“ – Telšių regiono funkcinės zonos strategija. Iki birželio 1-osios strategija turi apkeliauti visų keturių savivaldybių tarybas ir gauti teigiamą atsakymą. Jei tik bus uždegta žalia šviesa, 2024–2029 metų laikotarpiu regioną pasieks 35 mln. 550 tūkst. 303,67 euro. Iš jų 30 mln. 217 tūkst. 757,27 euro – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, 5 mln. 332 tūkst. 546,40 euro – regiono savivaldybių biudžetų lėšos. Sumos įspūdingos. Ką už jas planuojama nuveikti, kalbėta šią savaitę sušauktuose Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose.
Regionui – 35,5 mln. eurų
Telšių regiono funkcinės zonos strategiją plungiškiams pristačiusi viešosios įstaigos Rietavo turizmo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė sakė, jog įgyvendinant strategiją visos savivaldybės sieks bendrų tikslų – didinti regiono turistinį ir investicinį patrauklumą, plėtoti regioninį identitetą.
Kaip ir minėta, bendra Telšių regiono funkcinės zonos strategijos vertė – daugiau nei 35,5 mln. eurų. Didžiausias šio pyrago gabalas atitenka Plungei – 14 mln. 526 tūkst. 705,48 euro (ES lėšos – 12 mln. 347,7 tūkst. eurų, Savivaldybės biudžeto lėšos – 2 mln. 179 tūkst. 5,88 euro).
Viešnia iš kaimyninės savivaldybės teigė, kad įgyvendinus strategiją regione bus sukurtos 3 bendrai teikiamos viešosios paslaugos verslo, turizmo ir etnokultūros srityse.
Piliakalniams – daugiau nei 3,7 mln. eurų
Ką už minėtuosius milijonus planuojama nuveikti Plungės rajone, politikams nušvietė Plungės rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė.
Bendrame regioniniame maršrute, pavadintame „Žemaitijos piliakalniai“, didžiausia suma numatoma skirti Gandingos kompleksui, Nausodžio, Varkalių piliakalniams pritaikyti lankytojams, t. y. pėsčiųjų ir dviračių takų nutiesimas taip sujungiant Gandingos ir Varkalių, Nausodžio piliakalnių kompleksus, mažosios architektūros ir inžinerinės infrastruktūros įrengimas. Bendra projekto vertė – 3 mln. 289 tūkst. 58,82 euro, ES lėšos – 2 mln. 795,7 tūkst. eurų, Savivaldybės biudžeto – 493 tūkst. 358,82 euro.
Kitas dar visai nejudintas projektas – Plungės piliakalnio (šalia senųjų kapinių – aut. past.) pritaikymas lankyti. Planuose – sutvarkyti aplinką, įrengti pažintinius takus, mažąją architektūrą, apžvalgos aikštelę, informacijos stendus ir kt. Vertė – 428 tūkst. 571 euras, ES lėšos – 364 tūkst. 285,35 euro, Savivaldybės – 64 tūkst. 285,65 euro.
5 mln. eurų gamtos peizažams
Bendrame regioniniame maršrute „Gamtos peizažai“ 1 mln. eurų suplanuota Reiskių tyro valstybinio kraštovaizdžio draustinio pritaikymo lankyti ir pažinti darbams: pažintinio tako, mažosios architektūros, apžvalgos aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, informacijos stendų įrengimas šiaurinėje Reiskių tyro dalyje ir kt. ES pinigai – 850 tūkst. eurų, Savivaldybės – 150 tūkst. eurų.
Tame pačiame projekte numatytas ir Platelių ežero pritaikymas lankyti, modernizuojant „Šeirės“ stovyklavietę: būtų įrengiamos pavėsinės, persirengimo kabinos, inžinerinė infrastruktūra, laužavietės, automobilių stovėjimo aikštelės, apžvalgos aikštelės ir kt. Tai kainuotų 2 mln. 518 tūkst. 723,12 euro. Iš jų 2 mln. 140 tūkst. 914,65 euro – ES lėšos. 1 mln. 592 tūkst. 858 eurus planuojama paaukoti vadinamosios „Obelėlės“ paplūdimiui įruošti: inžinerinė infrastruktūra, statiniai higienos poreikiams, mažoji architektūra, aktyvaus poilsio zonos, gelbėtojų bokštelis, automobilių stovėjimo aikštelės praplėtimas ir atnaujinimas.
Pasak Ž. Vaitkuvienės, pinigai į Platelius investuojami ne šiaip sau, o turint viziją, jog kada nors čia bus kurortinė teritorija.
Tam, kas šventa ir saugotina, – apie 4,5 mln. eurų
3,7 mln. eurų suplanuota maršrutui „Sakralinis kelias“. Čia numatoma įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus nuo Plungės miesto Babrungo ir Birutės gatvių sankryžos iki Kaušėnų aukų memorialo ir nuo jo iki susikirtimo su Sodų gatve Prūsalių kaime bei atlikti kitus infrastruktūros darbus. Savivaldybės prisidėjimas prie šio projekto – 555 tūkst. eurų.
Bendrame regioniniame maršrute „Oginskių paveldo pažintinis maršrutas“ prieigoms prie Plungės mieste esančio Sargo namo sutvarkyti, automobilių stovėjimo aikštelei modernizuoti, mažosios architektūros elementams, informacijos-edukacijos stendams, apšvietimui įrengti, aplinkai sutvarkyti suplanuota panaudoti 278 tūkst. 571 eurą. Iš jų ES lėšos – 236 tūkst. 785,35 euro.
Tame pačiame maršrute, aktualizuojant „M. K. Čiurlionio kelią“, Plungės rajono savivaldybėje planuojamas skvero prie Plungės krioklio sutvarkymas ir pritaikymas lankyti. Tam reikėtų 528 tūkst. 571 euro, iš jų 449 tūkst. 285,35 euro – ES lėšos.
Verslui – 1 milijonas
Verslui plėsti ir naujiems investuotojams įsikurti Plungės rajono savivaldybė numatė dvi kryptis: pramonės teritorijų, esančių Plungės mieste, Salantų gatvėje ir Pramonės prospekte, pritaikymas. Salantų gatvėje išvalyti planuojamus formuoti sklypus, įrengti įvažas į teritorijas, rekonstruoti Salantų gatvės atkarpą, įrengiant apšvietimą, pėsčiųjų taką ir tako jungtį su esamais takais. Tam reikėtų 720 tūkst. eurų. 612 tūkst. eurų – ES lėšos. Dar 380 tūkst. eurų suplanuota pėsčiųjų ir dviračių takui ir jungtims su esamais takais įruošti Pramonės prospekte.
Girdint vardijamus milijonus ir darbus nė vienam politikui nekilo noras nepritarti strategijai. Kokie bus rezultatai, paaiškės tik po 5–6 metų.
