Gegužės 30-ąją nuo pat ankstaus ryto Rietavo miesto aikštėje būriavosi piketuotojai – ūkininkai, nesutinkantys su Savivaldybės užmoju didinti žemės mokestį 2025 metų mokestiniam laikotarpiui. Vietos valdžia – meras Antanas Černeckis, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas ir Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas, prieš prasidedant tarybos posėdžiui, išėjo susitikti su gausiai susirinkusiais žemdirbiais, kad išklausytų jų argumentus ir reikalavimus. Vis dėlto piketuotojams nepavyko pakeisti Savivaldybės vadovo nuomonės, A. Černeckis tvirtai laikėsi pozicijos: „Žemės mokestį būtina didinti.“ Nepraėjus nė valandai, tai ir buvo padaryta – septyniems tarybos nariams balsuojant „prieš“, dešimčiai – „už“, sprendimo projektas dėl žemės mokesčio didinimo 2025 m. mokestiniam laikotarpiui priimtas.
„Tai ne mokesčio kėlimas, o tik pasijuokimas iš kėlimo“
Ūkininkai į miestą suvažiavo traktoriais, papuošę juos plakatais ir išrikiavę gatvėje, patys rinkosi aikštėje priešais Savivaldybės pastatą. Tarp žemdirbių sukinėjosi ir jų reikalavimus palaikantys tarybos nariai – Viktoras Krajinas, Mikas Jusys (kuris taip pat ir ūkininkas), Edmundas Žilevičius. Vėliau prie jų prisijungė politikai Augustas Šlimas, Paulius Šniauka. Kaip jau minėjome, su piketuotojais bendravo meras A. Černeckis, Savivaldybės administracijos direktorius V. Dičiūnas, Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas A. Maslauskas.
Žemdirbiai valdžios vyrams priekaištavo ne tik dėl planuojamo didinti mokesčio, bet ir dėl to, kad su jais nebuvo tartasi šiuo klausimu. Ūkininkas Ramūnas Jurkus kalbėjo: „Esame pastatyti prieš faktą – apie ketinimą didinti mokestį sužinojome jau po to, kai jis buvo aptartas komitetuose. Norime dialogo – dalyvauti aptariant ruošiamus sprendimus, susijusius su žemės ūkiu.“
Meras A. Černeckis sutiko, kad komunikacijos tarp Ūkininkų sąjungos ir Savivaldybės trūksta. Kalta dėl to, pasak jo, tiek viena, tiek kita pusė: „Naujasis Ūkininkų sąjungos pirmininkas neatėjo, neprisistatė ir nekvietė mūsų kalbėtis. Kvieskite, šnekėsimės, gal ir daugiau klausimų iškils. Bet šį kartą nuomonės nekeisiu, tai ne mokesčio kėlimas, o pasijuokimas iš kėlimo. Centai…“ – laikėsi savo nuomonės meras.
Rietavo savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Šniaukaitė-Pudževelė neslėpė, kad labiausiai žemių savininkus papiktino per komiteto posėdžius nuskambėjęs argumentas, esą mokestis palaipsniui didinamas dėl pačių ūkininkų gerovės – apsaugant juos nuo šoko, kuris galėtų ištikti, kai po 2027 metais vyksiančio masinio vertinimo žemės mokestis smarkiai didės. „Žinant, kokiais tempais mažėja ūkių, gali būti, kad dalis jų nesulauks masinio žemės vertinimo. Tad koks tikslas jiems „pratintis“ prie didesnio mokesčio? Meras sako, kad brangimas – centais. Nesutinku, turintys daugiau hektarų jį tikrai pajaus.“
Svarbiausia – dialogas
Pakalbinome pikete dalyvavusius ūkininkus ir juos palaikiusius politikus. Lietuvos regionų partijos atstovas E. Žilevičius sakė: „Per komiteto posėdį balsavau prieš žemės mokesčio didinimą ir per tarybos posėdį balsuosiu taip pat. Šitiems žmonėms žemė – jų duona. Savivaldybė suplanuotą biudžetą ir taip surenka, tad skriausti žemdirbių nėra jokio reikalo.“
Tokios pat nuomonės laikėsi „darbietis“ A. Šlimas.
Valdančiosios koalicijos atstovas A. Maslauskas turėjo kitą požiūrį: „Žinau, kaip viskas ten paskaičiuota ir kodėl taip paskaičiuota. Todėl balsuosiu už sprendimo priėmimą.“
Ūkininkas ir tarybos narys M. Jusys džiaugėsi vietos žemdirbių, kurie ne tik operatyviai surinko parašus po peticija, bet ir gana gausiai dalyvavo pikete, aktyvumu. „Dabar pats darbymetis, o žmonės stengiasi ginti savo interesus. Balsuosiu prieš sprendimo projektą. Argumentas – apsaugoti žemės savininkus nuo staigaus mokesčio didėjimo – man atrodo juokingas. Tikroji priežastis nurodyta sprendimo projekto aiškinamajame rašte, kur aiškiai parašyta, kad laukiamas rezultatas – didesnės įplaukos į biudžetą.“
„Reikėjo susiburti ir truputį sujudinti reikalą. Svarbiausia – ne pats mokestis, o dialogo nebuvimas. Norėjome išgirsti, kodėl Savivaldybė ruošiasi didinti žemės mokestį, kas bus daroma už surinktus pinigus. Nesitikiu, kad bus nubalsuota prieš sprendimo projektą, tačiau tikiu, kad dialogas tarp valdžios ir ūkininkų vyks“, – kalbėjo pikete dalyvavęs ūkininkas Rimantas Vizgirda.
Įteikė peticiją
Lygiai devintą valandą veiksmas persikėlė į Savivaldybės pastato salę, kur prasidėjo Rietavo savivaldybės tarybos posėdis. Ūkininkų sąjungos pirmininkė G. Šniaukaitė-Pudževelė perskaitė ir įteikė merui peticiją. Po ja pasirašę beveik 400 žemės valdytojų prašė anuliuoti parengtą sprendimo projektą dėl žemės mokesčio tarifo nustatymo 2025 m. mokestiniam laikotarpiui ir palikti galioti dabar esančius tarifus.
Į peticiją įtrauktas ir prašymas kviesti Rietavo savivaldybės ūkininkų sąjungos narius į klausimų, susijusių su žemės ūkiu, svarstymus, priimant sprendimus atsižvelgti į žemdirbių nuomonę.
Rietave žemės mokestis mažesnis nei kitose savivaldybėse
Tarybos nariui Jonui Eugenijui Bačinskui pristačius žemdirbių nepasitenkinimą sukėlusį sprendimo projektą, pirmasis šiuo klausimu suskubo pasisakyti meras. A. Černeckis kalbėjo, kad Savivaldybė į savo biudžeto sąskaitą ir taip nesurenka tiek žemės mokesčio, kiek leidžia surinkti valstybė. Ir pateikė susirinkusiesiems informaciją: už žemės hektarą 2024 m. vidutiniškai Rietave mokama 6,92 Eur, Plungės rajono savivaldybėje – 7,75 Eur, Telšių rajono – 8,51 Eur, Kelmės – 11,31 Eur, Šilalės – 9,84 Eur, Skuodo – 9,04 Eur, Kretingos – 11,75 Eur, Tauragės – 8,19 Eur.
„Mokame mažiausiai ir nesurenkame mokesčių, kuriuos valstybė davė teisę susirinkti. Kai prašome ministerijose pinigų, mums nuolat tas faktas primenamas. Nesame „bagoti“ kaip Kuveitas – kiekvieną centą skaičiuojame. Šiuo metu ūkininkai jau yra atsistoję ant kojų ir neturėtų pykti, kad prašome dalytis. Jeigu priimsime sprendimą, mokestis už 1 ha žemės kils 0,95 Eur, kas nėra kažkokie dideli pinigai. Bet jis bus didinamas ir kitose aplinkinėse savivaldybėse“, – dalijosi mintimis meras.
Ūkininkai ne prieš mokesčių mokėjimą
Ūkininkų atstovas R. Jurkus sutiko, kad tai tikrai nėra radikalus brangimas. „Mes, ūkininkai, – išsilavinę žmonės, žinome, kad mokesčius turime mokėti. Esmė tai, kad buvome sutarę, jog tokius klausimus aptarsime iš anksto, o dabar esame pastatyti prieš faktą. Ūkininkų sąjunga neturėtų būti ignoruojama sprendžiant su žemės ūkiu susijusius klausimus.“
Nulėmė valdančiosios daugumos balsai
Prieš balsuojant M. Jusys ragino kolegas: „Nepamirškite, kad atstovaujate savo rinkėjams, o ne administracijai. Balsuokite atsakingai.“
Į tokį pasisakymą sureagavo P. Šniauka: „Dirbate visiems rinkėjams. Mokesčių kėlimas – nepatogus klausimas, bet siūlau nepasiduoti populizmui.“
Kaip jau minėjome, sprendimo projektas buvo priimtas. Už jį balsavo dešimt valdančiosios koalicijos atstovų, prieš mokesčių kėlimą pasisakė Alfredas Mockus, V. Krajinas, Algimantas Mickus, M. Jusys, Vytautas Blažaitis, A. Šlimas ir E. Žilevičius.
