Kiekvienais metais Plungės rajono savivaldybės kontrolieriai tikrina, kaip naudojamos Savivaldybės lėšos ir turtas. Visada kontrolieriai Savivaldybės administracijai turi priekaištų dėl nebaigtų statybų eilutės. Kaskart užkliūva ir biudžetinės įstaigos. Ne išimtis buvo ir šie metai. Finansinių ataskaitų rinkinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio audito išvados pateiktos gegužės pabaigoje sušauktame Kontrolės komiteto posėdyje.
Audito išvadas pateikusi Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė kalbėjo, kad, lyginant su 2022 m., didėjo ir Savivaldybės turtas, ir biudžeto pajamos, mažiau imta ilgalaikių paskolų, tačiau padaugėjo nepanaudotų lėšų. Kaip ir minėta, ne pirmą kartą kontrolierei užkliūva nebaigtos statybos. O Savivaldybės balanse jos sudaro daugiau nei 10 proc. viso Savivaldybės turto. Tiesa, D. Jarašiūnienė pastebėjo, jog poslinkių į gerąją pusę yra.
Kasmet visuomenei pristatoma ir Savivaldybės veikla. Šį kartą ji suguldyta į kone 400 puslapių. „Turime pasakyti, kad gavome Savivaldybės veiklos ataskaitą, finansines ataskaitas, tačiau iš aštuonių įstaigų negavome nei biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, nei finansinių, nei veiklos ataskaitų“, – atkreipė dėmesį kontrolierė.
Teikdama išvadą kontrolierė pasidžiaugė ir gerais poslinkiais. „Daug metų ataskaitose rašėme, kad rajone yra labai daug kelių, kurie neinventorizuoti ir įvertinti 5 eurais, nevertinant jų dangos. Šiemet poslinkis yra: Savivaldybė nusistatė tvarką, nustatė vertę ir ji padidėjo beveik 50 mln. eurų“, – kalbėjo D. Jarašiūnienė. Tiesa, procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi, vis dar randama neatitikimų. Beje, kelių ir gatvių inventorizacija ir matavimai gyvybiškai svarbūs, nes nuo ateinančių metų 50 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų bus skiriama pagal įregistruotų naudojamų kelių ilgį.
Kontrolierei nerimą kelia ir Savivaldybės bendradarbiavimas, kai prisidedama prie gatvių, kurios nėra Savivaldybės nuosavybė, įrengimo. „Pinigai panaudoti, tačiau tas turtas neįteisintas, neperduotas turto valdytojui. Tą turtą valdo ne Savivaldybė. Matome, kad kažkokie žingsniai daromi, bet ne iki galo“, – pažymėjo ji.
Niekam ne paslaptis, kad didžiąją Savivaldybės biudžeto išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis. Kaip teigė D. Jarašiūnienė, vertinant atlyginimų dalį, nustatyta neatitikimų tiek biudžetinėse įstaigose, tiek Savivaldybės administracijoje. Beje, kitais metais kontrolierės laukia nemažas iššūkis tikrinant darbo užmokestį, nes pasikeitus tvarkai nuo šių metų Savivaldybės taryba nebetvirtina mokos fondo, etatų skaičiaus.
Pernai buvo laisvų pareigybių, kurios neužimtos ne vienerius metus. „Drąsiai sakome, jog kai įstaigos teikdavo administracijai prašymus, kad būtų įsteigtos pareigybės, administracijoje greičiausiai niekas nevertino, ar jų tikrai reikia. Suskaičiuota daugiau nei 10 tokių tuščių pareigybių“, – konstatavo D. Jarašiūnienė.
Nustebino ir kitas jos pateiktas faktas – įstaigos pinigų turi! Tokia išvadą auditoriai padarė matydami, jog baigiantis metams įstaigose išmokamos priemokos ir premijos. Žinoma, nieko blogo, kad darbuotojai paskatinami, bet, kaip pastebėjo pranešėja, pinigai ne visada panaudojami teisingai. Be to, įstaigose trūksta vidaus kontrolės ir darbo apmokėjimo sistemos išgryninimo, ypač už ką mokamos premijos. Tiesa, pakeistas įstatymas nebenumato šventinių priemokų. Bet, kaip sakoma, to daryti niekas nedraudžia, jei pavyko kažkur sutaupyti, tačiau… „Palikta administracijai labai atsakingai vykdyti kontrolę“, – reziumavo kontrolierė.
Įdomumo dėlei paminėsime, jog praėjusiais metais dėl laisvų etatų administracija sutaupė 155 tūkst. eurų.