Didžiuojamės galėdami sakyti, kad tai ne tik skambus pavadinimas, o iš tikro taip ir yra. Plungės miestas štai jau daugiau nei savaitę gali vadintis tikra kultūros sostine – tokią teisę suteikia neseniai visuomenei duris Mykolo Oginskio dvare atvėrusi IX pasaulio žemaičių dailės paroda. Unikalu, įspūdinga, įdomu. Gera žinoti, kad artimiausią pusmetį Žemaičių dailės muziejus, kas ketverius metus inicijuojantis minėtąją parodą, galės lankytojams pristatyti pagal aukščiausius profesionalumo kriterijus atrinktus
IX pasaulio žemaičių dailės parodos atidarymas surengtas birželio 22 dieną. Gausus būrys šios meno šventės dalyvių patyrė gerų akimirkų mėgaudamiesi kūrėjų darbais, kurie eksponuojami ne tik dvaro pastatuose, bet ir parko erdvėse. Proga akis į akį pabendrauti su pačiais autoriais taip pat buvo neeilinė.
Įdomu tai, kad šiemet Pasaulio žemaičių dailės paroda sutampa su Žemaičių dailės muziejaus jubiliejine sukaktimi – šios įstaigos veiklos 30-mečiu. Tą savo sveikinimo kalboje pažymėjo ir muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
„Muziejaus 30 metų sukaktį švenčiame atidarydami IX pasaulio žemaičių dailės parodą, kuri yra vienas svarbiausių kultūros įvykių ne tik Plungėje, bet ir visame Žemaitijos krašte. Šia paroda mes siekiame pristatyti menininkų kūrybą, skatinti jų kūrybingumą ir visame pasaulyje pasklidusių žemaičių meninę bendrystę. Tai yra puiki proga menininkams parodyti savo darbus, dalytis idėjomis ir patirtimi, stiprinti kultūrinius ryšius ir išlaikyti žemaitiškumą“, – kalbėjo A. Bakanauskas, su pasididžiavimu pristatydamas atidarymo dalyviams parodos organizavimo komandą su Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskiene priešakyje.
„Pasaulio žemaičių dailės parodos organizavimas – ypatinga patirtis. Tai galimybė vienu metu bendrauti su keletu šimtų kūrėjų, mokslininkų, menininkų, pamatyti pačius naujausius darbus, mokslo tyrimus Žemaitijos kultūros tema. Kaip organizuoti parodą, kad ji būtų patraukli visuomenei, ypač jaunimui? Ar tokios parodos šiuolaikiniame pasaulyje vis dar aktualios, ar paroda turi turėti temą – daug klausimų sau kėlėme rengdami šią jau devintąją Pasaulio žemaičių dailės parodą“, – mintimis dalijosi J. Skurdauskienė.
Akivaizdu, jog nuogąstauti rengėjams nereikia: Pasaulio žemaičių dailės paroda nepraranda svarumo ir susidomėjimo, tą rodo žiūrovų, o ir pačių menininkų susidomėjimas.
Menotyrininkė Goda Giedraitytė, kalbėdama apie šį kultūros reiškinį Plungėje, pažymėjo: „Lieka tik pasidžiaugti, kad nuostabūs M. Oginskio rūmai kas ketverius metus tampa žemaičius dailininkus vienijančia meka. Labai smagu, jog norime susitikti, liudyti žemaitišką dvasią ir pristatyti pasauliui, kad žemaičių menininkai yra pasaulio kūrėjai. Lankydami ekspozicijas pamatysite, kokia turtinga yra žemaičių menininkų žanrinė raiška, galėsite įvertinti, kokie mūsų kūrėjai yra įdomūs ir inovatyvūs.“
Atidaryme dalyvavo ir parodos darbais žavėjosi kultūros ministras Simonas Kairys, meras Audrius Klišonis, kiti garbūs svečiai.
IX pasaulio žemaičių dailės parodoje eksponuojami 80-ies menininkų, siejančių save su Žemaitija, darbai. Pažymėta, jog kūrėjai išrinkti konkurso būdu, nes norinčiųjų dalyvauti visada būna kelis kartus daugiau. Dalis autorių specialiai kviesti į Plungę. Daugiausia tai pasaulyje žinomi Lietuvos menininkai. Pirmą kartą savo darbus čia pristato Indrė Šerpytytė, Donatas Jankauskas (Duonis), Rimantas Milkintas, Žilvinas Kempinas… Beje, pastarojo žirgyne eksponuojama „Tūba“ Lietuvos visuomenei pristatyta pirmą kartą. Šis kūrėjo darbas – 30 metrų ilgio instaliacija – buvo rodytas Venecijos bienalėje, vėliau Brazilijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, o Lietuvoje vis nerasdavo tinkamos erdvės. Beje, „Tūba“ Plungėje, pasak paties Ž. Kempino, bus paskutinė ir pati ilgiausia (kitos buvo 25, 28 metrų ilgio).
Pasaulio žemaičių dailės paroda kviečia ir į dar vieną išskirtinę ekspoziciją – „In memoriam“, kuri skirta skulptoriui Rimantui Dauginčiui atminti. Šiemet minime skulptoriaus 80-metį, todėl, pagerbiant jo atminimą ir nuopelnus žemaičių dailės parodoms, buvo sudaryta atskira jo darbų ekspozicija. Parodos atidarymo metu lankytojai turėjo galimybę šį kūrėją prisiminti bendraudami su jo žmona Daiva Aurelija Daugintiene. „Iki šiol Rimanto darbai būdavo pristatomi Vilniuje, Kaune… Džiugu, kad dabar ir šiuose rūmuose…“ – sakė ji.
Didžiąją dalį Pasaulio žemaičių dailės parodos eksponatų, kaip minėta, bus galima aplankyti iki metų galo.