Straipsnį apie nuo smarvės dūstančius Rietavo savivaldybės Pelaičių kaimo gyventojus savo laikraštyje spausdinome liepos pradžioje, todėl pamatę, kad organizuojamas dar vienas situacijos, susijusios su nemaloniais kvapais, aptarimas, ilgai svarstėme, ar verta jame dalyvauti. Problema įsisenėjusi, aplinką smardinančios „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ įmonės vadovų „giesmelė“ – mintinai išmokta, tad nesitikėjome išgirsti nieko naujo. Panašios abejonės kankino ir pelaitiškius, atėjusius į susitikimą: žmonės ne kartą kilo iš vietų ir vėl sėdosi, kol galiausiai suprato – ši vasara jiems jau prarasta.
Susitikimą inicijavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
Uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ veiklos aptarimą, vykusį rugpjūčio 7-osios vakarą, organizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas. Kartu su departamento direktore Giedre Ligeikiene į Rietavą atvyko Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Dalia Norvaišienė. Aplinkosaugininkams susitikime atstovavo Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Martinas Duobinis. Savivaldybei – meras Antanas Černeckis, administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas ir Rietavo seniūnas Ričardas Astrauskas, taip pat tarybos nariai Viktoras Krajinas ir Edmundas Žilevičius.
„Kaltininkų“ pusėje, kaip pats save įvardijo, sėdo „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ vadovas Rimantas Smolskis.
Problema bendra, o pelnas – įmonės
Susitikimą pradėjusi G. Ligeikienė prisipažino, kad pakeliui į Rietavą ir jai su kolege teko įkvėpti utilizacijos įmonės gamybinio kvapo, nes važiavo paskui žaliavas į gamyklą vežančią mašiną. „Karma čia ar ne, bet taip jau sutapo, kad teko pauostyti“, – juokavo viešnia.
Iš karto žodis suteiktas „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ vadovui. R. Smolskis pripažino, kad trūkumų gamykloje esama. „Problema bendra – ir gamyklos, ir gyventojų, ir valstybės, tad šiandien tikiuosi diskusijos, o ne tik pretenzijų ir skundų“, – kalbėjo direktorius, užmiršęs pridurti, kad per „bendrą problemą“ uždirbamas pelnas – tik įmonės.
Grynesnis oras – tik kitą vasarą
Paprašytas išvardyti pagrindines problemas, „kaltininkas“ bėdojo dėl to, kad „paveldėjo“ seną įmonę, dėl ko įrengimai dažnai genda, minėjo dideles skolas, krizės metus, skaičiavo planuojamas investicijas. Nereklamuosime, kiek milijonų akcininkai planuoja investuoti, nevardysime, kiek katilų ir kitų įrenginių žada įsigyti… Labiausiai mums įstrigo žodžiai, kad visiškas kvapų eliminavimas įmanomas tik kitų metų vasarą. Ir tai aiškus signalas pelaitiškiams, kad šią vasarą nei šašlykinių, nei kepsninių jie neužkurs.
Pranešei apie gedimą, ir smardink…
„Darome ir padarysime viską, kad nebūtų kvapų“, – tikino įmonės vadovas, o paklaustas, kodėl ir susitikimo dieną Pelaičių kaime smirdėjo, paaiškino, kad kaltas gedimas, dėl kurio kaupiasi gamykloje žaliava.
Kaip paaiškėjo iš atsakymų į klausimus, „Rietavo veterinarinė sanitarija“, mėgindama išvengti didelių baudų už sutarčių nesilaikymą, net įrangai sugedus, stengiasi laiku surinkti gaišenas ir kitus šalutinius gyvūninės kilmės produktus. Dirbdami ne visu pajėgumu, nespėja žaliavos apdoroti, o ji genda ir skleidžia vimdantį kvapą. Įmonei tai finansiškai naudingiausias sprendimas – nei pelaitiškiai, nei Savivaldybės administracija tūkstantinių baudų neskirs. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat nenubaus – kai gedimas deklaruotas, kvapų lygis nematuojamas.
Tokia situacija žmones žlugdo psichologiškai
Susitikimo metu nuolat skambėjo frazė: „Šita diskusija niekur nenuves.“ Tokios nuomonės laikėsi ir Savivaldybės meras A. Černeckis: „Neapsakoma smarvė. Didžiausia kiaulystė, kad kvapai dažniausiai „užvaromi“ šeštadienį ir sekmadienį. Dvejus metus situacija buvo pakenčiama, šiemet nuo Velykų – visiška nesąmonė. Negaliu teigti, kiek šitie kvapai kenksmingi, bet tokia situacija psichologiškai žlugdo. O investicijos? Kaip pritraukti žmogų į Rietavą, jeigu jis kartą užuodė šį kvapą? Ir Pelaičių kaimo gyventojai greitai pradės išsibėgioti.“
Išgirdę atsakymus į klausimus, suprato – tokie susitikimai naudos neduoda
Daug klausimų utilizacijos įmonei buvo paruošęs tarybos narys V. Krajinas. Jį domino, ar yra ištirta, kokios medžiagos patenka į aplinką kartu su kvapu, kodėl žaliavos cecho durys laikomos atidarytos, nors pagal reikalavimus turėtų būti uždaros.
„Mirštamumo nuo vėžio rodikliai Rietave viršija šalies vidurkį. Ar kas nors domėjosi, kokios galėtų būti to priežastys? Galbūt tam įtakos turi ir šios įmonės veikla…“ – svarstė tarybos narys E. Žilevičius.
Klausimais R. Smolskį užvertė ir anksčiau utilizacijos įmonėje dirbęs pelaitiškis Rolandas Giniotas. Vyro įsitikinimu, viena iš smarvės patekimo į aplinką priežasčių – dujų taupymas, kita – žaliavoms surinkti netinkamas transportas. „Esu buvęs ne vienoje tokioje įmonėje užsienyje. Ten naudojami refrižeratoriai, transportas su aušinimo sistemomis, kad pakeliui į gamyklą žaliava nesugestų. Kiek jūs turite refrižeratorių?“ – retorinį klausimą uždavė pelaitiškis, nes atsakymą žinojo pats – utilizacijos gamykla mašinų su šaldymo įranga neturi.
Uždavę dešimtis klausimų ir išgirdę R. Smolskio atsakymus, susitikimo dalyviai reziumavo: direktorius tam ir pastatytas, kad įmonė uždirbtų pinigus – verslas be pelno nedirba. Gamykla smarvės problemos neišspręs, padėti gali tik bendros NVSC, aplinkosaugininkų, Maisto ir veterinarijos tarnybos pastangos. Arba… patys gyventojai – užsiminta ir apie galimybę, kad kantrybės netekę žmonės susirinks į piketą ir užblokuos įvažiavimą į įmonės teritoriją. „Teisingai žmonės sakė, kam eiti į susirinkimą – tas pats per tą patį… Nusibodo tos kalbos, reikia imtis kitų priemonių“, – girdėjosi iš salės.
„Kaip šventas vanduo mirštančiam: suteikia vilties, bet naudos – jokios
„Mūsų neguodžia tai, kad padėtis pagerės tik kitą vasarą. Veiksmais, ne žodžiais spręskite situaciją. Susitikimai su jumis nieko nekeičia. Ne kartą bendravome su įmonės gamybos vadovu – toks bendravimas kaip šventas vanduo mirštančiam: suteikia vilties, bet naudos – jokios“, – susikaupusias mintis išsakė Pelaičių bendruomenės pirmininkė Jurgita Grikšienė.
Galiausiai moteris mestelėjo: „Einame lažybų, kad susitiksime po dvejų metų, o jūsų pažadėto katilo dar nebus.“ Įmonės direktorius lengvai pasidavė provokuojamas ir net pasiūlė: bet kuriuo atveju – laimėsime ar pralaimėsime – darysime kaime šventę.
Taip ir sutarė. O gal ir gerai… nors žvirblis saujoje…
Aplinkosaugos specialistų laukė staigmena – įmonėje sugedęs ne tik katilas
Praėjus kelioms dienoms po šio tarpinstitucinio susitikimo, Pelaičių bendruomenė gavo ir išplatino aplinkos viceministro Justo Ruškio atsakymą į skundą dėl situacijos, susidariusios „Rietavo veterinarinėje sanitarijoje“.
„Susitikimo metu bendruomenė domėjosi, kokius veiksmus atliks aplinkosaugininkai. Departamentas nėra gavęs iš įmonės pranešimo apie taršos leidimo sąlygų pasikeitimus. Vadovaujantis 2024 metų ūkio subjektų patikrinimų planu, planinis-išplėstinis dėl taršos leidimo sąlygų ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi patikrinimas numatytas 2024 m. rugpjūčio 27 d.
Papildomai informuojame, kad Aplinkos apsaugos agentūra vakar (rugpjūčio 12 d. – aut. past.) planavo atlikti iš taršos šaltinių išmetamų teršalų valstybinius laboratorinius tyrimus, tačiau nuvykus paaiškėjo, kad nuo 4 val. ryto neveikia nei katilinė, nei termooksidatorius (vyksta ne tik katilinės, bet ir termooksidatoriaus remonto darbai). Matavimai bus atlikti baigus remonto darbus.“
Taigi, kaip matyti iš aplinkos viceministro informacijos, įmonėje sugedęs ne tik katilas. Kaip sakoma, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių… O pašviesėjimo šioje situacijoje dar nematyti.