Nuskambėjo Rugsėjo 1-ios skambutis. Ruduo…
Rudeniška nuotaika jaučiama ir Platelių lankytojų centre: čia tylu, ramu. Vis rečiau duris praveria ko nors paklausti ar žemėlapį norintys nusipirkti poilsiautojai, o ir tie – dažniausiai atvykę iš užsienio šalių.
Kaip ir kasmet daugiausiai svečių atvyksta iš Vokietijos ir Olandijos. Vokiečius labiausiai domina gamta: klausia apie pėsčiųjų takus, dviračių trasas.Jiems siūlome apžiūrėti svirne esančias gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijas; arklidėje – Užgavėnių muziejų. Išgirdę apie Šaltojo karo muziejų (buvusią požeminę termobranduolinių raketų paleidimo aikštelę), tuoj purto galvas – tai neįdomu.
Tuo tarpu kiti – olandai, lenkai, latviai, danai, čekai, belgai, anglai, austrai – tik ir klausia: kur yra, kaip nuvažiuoti, pažiūrėti šį muziejų. Pagal Plokštinės lankytojų centro administratorės pateiktus duomenis nuo 2012 m. gegužės iki rugpjūčio pabaigos čia apsilankė 19 358 lankytojai. Be šių minėtų muziejų, kitos lankomos vietos yra „Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas“, medžio meistrai, Gardų ozas ir kita.
Lankytojų centro darbuotojoms įdomu pabendrauti su lietuvių išeiviais iš Amerikos, Australijos ar atkeliavusiais iš tolimesnių kraštų: Japonijos, Honkongo, Rusijos. Ypač pralinksmino šeima iš Australijos, užsukusi paklausti, kaip nuvykti į Šaltojo karo muziejų, ką dar įdomaus Parke apžiūrėti. Mums bekalbant, įsiterpė kolegė Aušra, kuri ėmė pasakoti, kad mes, žemaičiai, esam labai uždari, užsispyrę, mažakalbiai. Australė ėmė juoktis ir, rodydama pirštu į savo vyrą, sako: „Dabar aišku, iš kur tu toks užsispyręs“ bei paaiškino, kad jo tėvai kilę iš Lieplaukės, tad jos vyras turi žemaitiškų šaknų.
Pusiau žemaitiškai, pusiau latviškai bendravom su linksmai nusiteikusiais senukais iš Latvijos.
Taip šauniai ir užbaigėm šį turizmo sezoną, kuris šiais metais dėl prastokų orų buvo ganėtinai ramus, išskyrus Šaltojo karo muziejaus „apgultį“.
