Sekmadienio popietę į Užlieknio kaimą (Babrungo sen.) skubėjo ugniagesiai. Degė Stanislavai Lukošienei priklausantis gyvenamasis namas. Dažnai žmonės sako, kad jau geriau vagis nei ugnis. Vagis nors stogą ir sienas palieka.
Sekmadienį 15.15 val. Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Užlieknio kaime dega gyvenamojo namo stogas. Atvykus ugniagesiams, medinio, apmūryto namo stogas jau degė atvira liepsna. Gaisro metu nudegė namo stogas, išdegė du kambariai, juose buvę namų apyvokos daiktai ir baldai. Aprūko namo sienos ir lubos, vandeniu sulietas turtas.
Pirmadienį aplankėme septintą dešimtį bebaigiančią sodybos šeimininkę. Kieme sukiojosi kaimynės, artimieji. S. Lukošienė sakė gyvenanti ne viena, o kartu su dukra Aldona, kuri tądien buvo išvykusi tvarkyti įvairiausių reikalų, užgriuvusių kilus gaisrui.
Klausėme senosios, iš kur, jos manymu, tas raudonasis gaidys iššoko. Senolė, braukdama ašaras, spėliojo, kad, ko gero, gaisro kaltininkai būsiantys elektros laidai. Kito paaiškinimo moteris sakė nežinanti, mat krosnies dar nekūrė, maisto tuo metu niekas negamino ir dujų balionas buvęs užsuktas. „Duktė sode rinko obuolius, paskui nutarė pažiūrėti televizorių, kai tik įjungė, dingo elektra“, –
prisiminė vakarykščios dienos įvykius S. Lukošienė. Anot jos, dingus elektrai, Aldona išėjo pasižiūrėti, kas nutiko, o tada išgirdo, kad visur tik brazda, tarsi kas pastogėje lakstytų. Pasirodo, ten jau „darbavosi“ ugnis. Kaip sakė nelaimėlė, spėjo pačiupti tik dokumentus ir arčiausiai buvusius drabužius, visa kita liko liepsnų ryjamame name.
Anot šeimininkės, dukra liepusi telefonu kviesti pagalbą, o pati dar bandžiusi gesinti kilusį gaisrą, bet… Žmogus bejėgis prieš įsismarkavusią ugnį. „Baisu, kai stovi ir matai, kaip namas dega akyse“, –
tramdė jaudulį S. Lukošienė.
Kadangi ugnis plito žaibo greičiu, atvykę ugniagesiai tik užgesino ugnį. Visi name buvę daiktai virto nuodėgulių krūva, ko nesunaikino ugnis, buvo sulieta vandeniu. Nors kieme būriavosi padegėlių kaimynės ir artimieji, niekas neskubėjo pradėti valyti. Ko gero, pastebėję mūsų klausiamus žvilgsnius, S. Lukošienės artimieji paaiškino, kad trobelė ir turtas buvo apdrausti, todėl, kol gaisravietėje neapsilankė draudimo bendrovės atstovai, nieko negalima daryti.
Ištikus bėdai, artimieji parūpino mobilų namelį, kad senolė su dukra turėtų kur apsistoti. Negali moterys išvažiuoti iš namų, juk ir gyvuliukų turi.
Klausėme, ar yra žmonių, kurie galėtų pagelbėti. S. Lukošienė neslėpė, kad kaimynystėje gyvenantys vyriškiai jau ne kažin ką bepadės dėl savo garbingo amžiaus, o jaunesnių lyg ir nėra. Tad, ko gero, teks samdytis darbininkus, kad padėtų atstatyti namą. „Svarbu trobelę atstatyti, kad stogas virš galvos būtų, o daiktus ir rūbus po truputį, po truputį ir įsigysim“, – sielojosi moteris.
Kieme stoviniavusios kaimynės pradėjo piktintis naująja tvarka, kad apie nelaimę reikia pranešti bendruoju 112 telefonu. Neva į skambutį atsiliepusi dispečerė neskubėjo siųsti ugniagesių ekipažo, o klausinėjusi, kokios gaisro priežastys. „Pridiegė visokių naujovių, o kam nuo to geriau? Tikrai ne paprastam žmogui“, – viena per kitą kalbėjo kaimynės.
Kaip sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Valdas Mikalauskas, tikėtina gaisro priežastis – elektros įrangos eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Į gaisrą buvo išsiųsti trys ugniagesių ekipažai iš Plungės ir Žlibinų.
Telefonu kalbinome Babrungo seniūnijos seniūnę Rūtą Jonušienę. Ji mus patikino, kai tik draudimo bendrovė duos leidimą, pagelbėti moterims nusiųs žmonių.
Nelaimė visada ateina nekviesta. Reikia tik pasidžiaugti, kad pačios moterys liko sveikos. O daiktai, kaip sakė S. Lukošienė, namuose atsiras po truputį. O gal ir gerų žmonių atsiras?
