Medžiotojas yra kaip koks vargšas, įspaustas tarp dviejų girnapusių. Viskas priklauso nuo to, su kuo kalbama ir kokia tema. Socialiniuose tinkluose įdėjus kokią nors sumedžioto gyvūno nuotrauką suskrenda minios trolių ir pradeda pravardžiuotis, baksnoti, net neturėdami nė menkiausio supratimo apie kontekstą, esmę ir sąlygas.
Ak, taip! Žurnalo „Medžioklė“ „Facebook’o“ paskyroje rutuliojasi eilinė drama! Skaitytojas atsiuntė sumedžioto stirnino su perukiniais ragais nuotrauką. Priešingai, šį gyvūną vadino gražuoliu miško karaliumi, kuriam gyvybę medžiotojai atėmė dėl savo pramogos…
O kai kalbama apie žalą žemės ūkiui, miškininkystei ir gyvulininkystei, tada medžiotojai vėl kalti, nes jie nieko nedaro, nemedžioja, tik nori didinti žvėrių skaičių ir, rupūžės, medžioja selektyviai! Miške yra žvėrių – kalti medžiotojai. Na, suk, kaip nori, medžiotojai visada kalti! Nori medžioti – blogas! Nenori medžioti – vėl blogas! O dar, be viso to, medžiotoją riboja sezonas, limitai, plotai, taisyklės ir jam į pakaušį kvėpuoja inspektorius, kuris jau savaime jį laiko pažeidėju.
Bet ką mums, medžiotojams, daryti? Slėptis nuo priešininkų ir patyliukais kažką sumedžioti taip, kad niekas nematytų, kad bepročiai neturėtų priežasties komentuoti, kraustytis iš proto? Slėpti, kad esi medžiotojas? Aš manau, kad tikrai ne! Kaip veikia terorizmas? Tave įbaugina tiek, kad bijai išsakyti savo nuomonę, kalbėti, rodytis viešumoje. Būtent to siekia mūsų priešininkai – kad medžiotojai jaustųsi kalti, slėptųsi, nerodytų savo trofėjų, nepasakotų apie savo gyvenimo būdą.
Tačiau juk mes su savo kotletais ir tartarais nelendame į veganų grupes. Kodėl yra ta maža visuomenės dalis, kuriai atrodo, kad turi teisę reikšti savo nuomonę apie jiems nesuprantamus dalykus, be to, pravardžiuodami ir smerkdami žmogaus elgesį? Tikrai nesuprantu, iš kur tie žmonės turi laiko sėdėti ir pilti savo negatyvumą.
Spėju, kad jie neturi pomėgio ir turi per daug laisvo laiko… Komentarai prie konkretaus įrašo buvo tokie nekompetentingi ir kvaili, kad šį kartą tai jau buvo juokinga!
Trumpai tariant, neimkite šių trolių „nuomonės“ į galvą, bet argumentuokite savo pasirinkimą. Nebijokime neigiamų komentarų, nes tai galimybė šviesti visuomenę. Nepriimkite to asmeniškai, nes tikrai ne visiems būsite mieli. Išdidžiai pakelkite galvą ir pasakykite: „Taip, esu medžiotojas ir valgau savo paties sumedžiotą mėsą!“
Šaukite pro šalį!
Nuotrauka iš žurnalo.
Prisistatyti nepanoręs laikraščio „Plungė“ skaitytojas: „Esu ne medžiotojas ir nelabai ką apie tai išmanau, bet kartais paskaitau žurnalą „Medžioklė“ ir jame redaktorės išsakyta nuomonė mane įtikino. Puiku, kad „Plungės“ laikraštis turi puslapį „Gamta. Medžioklė. Žūklė“ ir rašydamas apie gamtą ir žmonių veiklą joje šviečia visuomenę.“