Ši savaitė komisarui inspektoriui Mariui Vaičikauskui paskutinė Rietave. Vykdant policijos komisariatų vadovų rotaciją viršininkas perkeliamas vadovauti Skuodo rajono policijos komisariatui. Kalbinome pareigūną 2015-ųjų pavasarį, kai buvo paskirtas į Rietavą, suskubome pakalbinti ir atsisveikinant. Buvo įdomu, kaip jis vertina tarnybos Rietavo savivaldybėje metus, ar pasisekė įgyvendinti planus, kuriuos buvo sau išsikėlęs, ir kokiomis nuotaikomis pasitinka permainų vėjus.
Nuo stažuotojo – iki teritorinio policijos komisariato viršininko
Rietavo policijos komisariato viršininku M. Vaičikauskas paskirtas po 22 tarnybos metų Klaipėdoje. Tai buvo didžiulis įvertinimas pareigūnui, pradėjusiam savo kelią nuo stažuotojo ir laiptelis po laiptelio kopusiam karjeros laiptais. Per savo darbo vidaus reikalų sistemoje metus jis ne kartą buvo išrinktas geriausiu apylinkės inspektoriumi Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje, gavo daugybę apdovanojimų už nepriekaištingą tarnybą, pasižymėjo kaip vienas taikliausių policijos šaudymo varžybose.
Kovojant su degtindariais paaukotas priekinis dantis
Laimė, Rietave savo šaudymo gebėjimų M. Vaičikauskui panaudoti neteko, nors yra iš tų vadovų, kurie vadovauja ne nuo stalo, o sukasi svarbiausių įvykių centre.
Laikraštyje ne kartą esame rašę apie Rietavo policininkų aptiktus ir konfiskuotus naminės degtinės fabrikėlius, kurių miškingoje savivaldybėje būta nemažai. Per pirmuosius dvejus darbo Rietave metus M. Vaičikauskas su kolegomis pareigūnais išaiškino ir sunaikino 17 „bravorų“. Išeidamas skaičiuoja, kad jų iš viso sunaikinta apie 27.
„Tiek daug nebūtume padarę, jeigu ne gyventojų pasitikėjimas. Esu jiems už tai labai dėkingas. Žmonės mus informuodavo, kokiame miške verdama naminė, kartais net nubraižydavo vietovės planus, pažymėdavo tikslią varyklos buvimo vietą. Tikrindavome informaciją, atlikdavome žvalgybinį darbą ir pamažu miškus išvalėme. Negaliu sakyti, jog esu šimtu procentų tikras, kad dabar savivaldybės teritorijoje niekas naminės nebeverda, tačiau jokių signalų apie galimas „bravorų“ vietas jau kuris laikas nebegauname“, – kalbėjo M. Vaičikauskas.
Kovojant su „samagono“ varytojais, komisarui teko ir po miškus lakstyti, ir po pelkes braidyti, ir naktimis pasalose laukti. M. Vaičikauskas prisiminė, kaip pirmais darbo Rietave metais liepos 9-ąją, per jo gimtadienį, paskambinę kolegos pranešė, kad užtikti du „bravorai“: „Svečiai susirinkę, o man reikia važiuoti. Paprašiau jų švęsti be manęs, žadėjau greitai grįžti, o grįžau po 36 valandų.“
Vieną įdomesnį atvejį prisiminėme ir mes – berods 2017 metais rašėme apie policijos operaciją, kurios metu degtindaris, užkluptas pačiame gamybos įkarštyje, nutraukė elektros laidus ir susigrūmė su pareigūnais. Per grumtynes tamsoje vyras išdaužė M. Vaičikauskui priekinį dantį.
„Kai dirbi sąžiningai – esi ramus“
Sakoma, žemaičiai – kieto charakterio žmonės, todėl ne visiems pavyksta juos perprasti. Klausėme iš Klaipėdos į Rietavą važinėjančio viršininko, kaip jam sekasi susikalbėti su vietiniais žmonėmis. Paaiškėjo – jokių sunkumų, mat augo M. Vaičikauskas Juodeikiuose (Plungės r.), kurie „einant tiesia linija nuo Rietavo gal už kokių 7–8 kilometrų“.
„Patinka man Rietave. Iš pradžių visko buvo: sulaukiau ir pastabų, ir pagyrimų. Tačiau, kai dirbi sąžiningai, kai stengiesi viską, ką darai, padaryti gerai, esi ramus. Mano močiutė nuo pat mažens mokė, kad žmogus turi dirbti taip, kad jam niekada nebūtų gėda už savo darbus.
Kai pradėjau vadovauti Rietavo policijos komisariatui, jame dirbo 26 žmonės, o glaudėmės senose patalpose. Vykstant pertvarkoms, etatų sumažėjo – likome 14. Dirbome ir gyvenome nežinioje, nuolat pasigirsdavo kalbų, kad būsime visai uždaryti. Išeidamas jau galiu pasidžiaugti: pastatas rekonstruotas, pareigūnų darbo sąlygos pagerėjo, o liepos mėnesį mus pasiekė džiugi žinia – komisariatui paskirti papildomi 9 etatai. Žinoma, aš jau nespėsiu priimti visų naujų darbuotojų ir tai bus paskirto naujo vadovo užduotis“, – geromis žiniomis dalijosi viršininkas.
Vyras, trijų sūnų tėvas, sportininkas ir šiaip nagingas žmogus…
Profesinė karjera – tik viena žmogaus gyvenimo pusė. Koks žmogus yra komisaras, kai nusivelka uniformą? Pirmiausia – vyras ir tėvas. Su žmona Raimonda, kuri dirba Klaipėdos policijoje, turi tris sūnus. 26-erių Laurynas daug pasiekęs kovų sporto srityje – yra 16-asis pasaulyje karatė (2 DAN) meistras. Kovos sportus pamėgę ir jaunesnieji – 24-erių Mantas ir 14 metų Žygimantas.
Apie juodą karatė diržą svajoja ir pats komisaras. Jaunystėje susidomėjęs, bet vėliau treniruotes nutraukęs, po kelių dešimtmečių pertraukos jis grįžo į karatė aikštelę. „Dabar turiu žalią diržą, bet dar kokie treji metai – ir turėsiu juodą“, – neslepia sportinių ambicijų pareigūnas.
Be to, kad yra sportiškas, turi nagingas rankas. Sako jas paveldėjęs iš senelio, todėl prireikus pats ir mūrija, ir stato, ir drožinėja. Kaip dauguma dabartinių žmonių, taip ir Vaičikauskų šeima mėgsta keliauti.
„Mano idėja: ginti, saugoti, padėti“
Dirbti policijoje M. Vaičikauskas pradėjo 1991-aisiais. Šiuo keliu pasuko, kai, Lietuvai tapus nepriklausomai, norėjo ką nors keisti ir savo gyvenime, prisidėti prie valstybės kūrimo. „Pinigai gyvenime – ne viskas. Neturime būti egoistais, reikia pasirūpinti ir kitais žmonėmis, padėti, jeigu galime padėti. Gerumas, sąžiningumas, gyvenimas turint idėją – daug svarbiau už finansinę gerovę. O mano idėja: ginti, saugoti, padėti“, – neslėpė savo požiūrio Rietavo policijos komisariato viršininkas.
Kolegai, kuris jį pakeis, sako paliekantis darbštų ir profesionalų Rietavo policijos komisariato pareigūnų kolektyvą ir linkėjimus: vidinės ramybės, susiklausymo, sėkmės!
