Rugsėjo dešimtąją pagaliau atėjo ilgai lauktoji valanda, pradėtos tvarkyti miesto gatvės. Nors vairuotojai ir jautėsi tarytum slalomo varžybose, bet jau ne taip dažnai, kaip pavasarį, vartojo pyptelėjimo vertus žodžius. Ko gero, žinojimas, kad išfrezuota ir naujo asfalto laukianti duobė greitai bus užtaisyta, nervus ramino ne prasčiau nei valerijono lašai. Prabėgo savaitė nuo darbų pradžios ir „Plungės“ redakcija sulaukė pasipiktinusio pono Rimo iš Plungės skambučio.
Vyras tikino, kad asfalto išfrezos UAB „Valda“ automobiliu buvo atvežtos ir išpiltos į vieną Jovaišiškės kaime (Babrungo sen.) esančią sodybą. Skambinusysis piktinosi, kad tokiu būdu vagiamas visuomenei priklausantis turtas, kai duobėtų gatvių ir gatvelių pilna Plungėje. Vyras klausė, ar čia kas nors biznį suka, o gal už ypatingus nuopelnus išfrezos vežamos į privačias valdas?
Pirmiausiai pasidomėjome, ar tos minimos asfalto išfrezos gali būti naudojamos keliukų taisymui – gal jokio kriminalo ir nėra? Kas čia tokio, jei kažkas niekam nereikalingas atliekas panaudos savo kieme. Pasirodo, kad asfalto išfrezos puikiai gali būti panaudotos ne tik keliukų tvarkymui, bet ir duobių užlipdymui. Darosi įdomu…
Po metų pradžioje nesėkmėmis pasibaigusių konkursų gatvių remonto sąlygas rangovams sudarė Plungės miesto seniūnija. Taigi nuo rugsėjo gatves remontuoja Plungės rajono savivaldybės tarybos nario Tomo Raudžio vadovaujama UAB „Valda“.
Kadangi Plungės gatvės – seniūnijos žinioje, tai ir klausėme seniūno Gintaro Domarko, kur keliauja išfrezos. Seniūnas atsakė trumpai ir aiškiai: kadangi daugiabučių kiemų ir viešose erdvėse esančių takų remontui lėšų nėra, išfrezos naudojamos būtent tam! Kaip pirštu į akį: patys matėme, kaip žmogelis daugiabučio namo kieme jomis lygino duobes (aut. pastaba). Ar gali būti, kad ši medžiaga nukeliautų į privačią valdą? Seniūnas nukirto, jog asfalto išfrezos į privačius kiemus keliauti negali. „Jei vyksta tokie dalykai, kažkam klius per kepurę“, – patikino seniūnas.
Aišku tik tiek, kad išfrezos negali atsidurti privačioje valdoje. Taigi skubame į nurodytą sodybą. Privažiavę matome, kad keliasdešimties metrų keliukas į sodybą tiktrai neseniai tvarkytas – gražiai nuklotas asfalto išfrezomis. Ieškome šeimininkų, kad galėtume sudėlioti visus taškus. Deja, pirmą kartą sodybos šeimininkų rasti nepavyko, tačiau nenuleidžiame rankų ir grįžtame vėliau. Bingo…
Sodybos šeimininkė Aurimė Vaičiuvienė pastebimai jaudinosi. Galima suprasti moterį, juk ne kiekvieną dieną į namus atvažiuoja žurnalistai. Sužinojusi, kokiu klausimu pas ją apsilankėme, A. Vaičiuvienė ėmė tikinti, kad keliuką darė išardę savo kieme buvusią asfalto dangą. Kaip sakoma, už rankos nepagautas – ne vagis. O gal moteris asfalto išfrezas pirko iš UAB „Valda“, tik dėl jaudulio pamiršo paminėti? „Gal ir vežė, aš nežinau, nemačiau“, – bandė juokauti A. Vaičiuvienė.
Grįžtam į pradinį tašką. Gal kokių žinių turi „Valdos“ vadovas T. Raudys?
Telefonu kalbintas bendrovės vadovas tikino, kad išfrezos vežamos tik į seniūnijos nurodytas vietas. Ir žadėjo pasidomėti, ar tikrai bendrovės automobilis važiavo į privačią valdą ir ten nuvežė asfalto išfrezų.
Nors T. Raudys „tyrimo“ rezultatus žadėjo atskleisti ketvirtadienio ryte, deja… Atsakymo taip ir nesulaukėme. Tarybos narys aiškino esąs užsiėmęs arba visai neatsakinėjo į mūsų skambučius. Ir gavosi taip, kad „pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“.
Apibendrinant situaciją, kažkodėl į galvą lenda kadaise populiarios dainos žodžiai: „Niekas, nieko, niekam, niekur…“. O keliukas tai gražus…
