Praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė vyko į Vilnių – dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje, susitikimuose su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Kęstučiu Glavecku, vidaus reikalų ministru Raimondu Palaičiu, finansų ministru Algirdu Šemeta. Iš sostinės parsivežta naujienų – apie planuojamą biudžetą, skolinimosi limitą, tiesioginius mero rinkimus, apskričių naikinimą ir t. t.
Pasak E. V. Lapukienės, Savivaldybių asociacija turėjo galimybę išsakyti savo prašymus dėl biudžeto formavimo. Vienas iš jų – nemažinti skolinimosi limito. Pernai paskolų ėmimo limitas savivaldybėms buvo 35 proc. nuo rajono biudžeto. Šiemet ši suma sumažinta 5 proc. (neįskaitant tam tikrų tikslinių lėšų), o asociacijos nariai norėtų, kad būtų paliktas toks pat.
Skolinimosi limitas apkarpytas tikintis sumažinti savivaldybių išlaidas – juk paskolas tenka grąžinti su didžiulėmis palūkanomis, kurios gerokai patuština savivaldybių biudžetus. „Asmeniškai aš pritariu mažesniam paskolų limitui. Turime stengtis kuo mažiau skolintis ir kuo mažiau išlaidauti mokėdami palūkanas“, – sakė merė.
Rūpėjo ir tai, kas bus daroma su savivaldybėmis, kurios neįvykdė 2008 metų biudžeto plano. Ar skolą šalies biudžetui reikės grąžinti, ar ji bus dengiama? Šiuo atžvilgiu Plungės savivaldybė gali lengviau atsikvėpti. Mat neįvykdytą biudžeto pajamų dalį (Plungės savivaldybė biudžeto nevykdė 2,9 mln. Lt) leista padengti tomis lėšomis, kurios iš Savivaldybės turėtų patekti į valstybės biudžetą (ta suma yra 2,7 mln. Lt). Taigi negautų pajamų belieka nedaug – 200 tūkst. Lt.
Kalbėta ir apie 2009-ųjų biudžetą. Tiesa, tikslių skaičių dar nėra, tačiau panašu, jog Plungės rajono savivaldybės „kišenė“ kiek pastorės: 2008 metų biudžetas buvo apie 94 mln. Lt, šiemet – apie 102 mln. Lt. Pasak merės, suma padidėjo dėl to, kad išaugo mokinio krepšelis, valstybė daugiau lėšų skyrė investiciniams projektams, socialinėms reikmėms. Taigi nors pinigų ir padaugėjo, bet jau aišku, kur jie bus išleisti.
Nemažai diskusijų kilo ir dėl lėšų, kurios iš Europos Sąjungos skiriamos per vadinamąją regionų dimensiją. Šie pinigai atitenka probleminėms savivaldybėms – tokių yra 20. Nei Plungė, nei Rietavas į probleminių sąrašą neįtraukti. Likusios 40 savivaldybių tokiu lėšų skirstymu piktinasi. Visų nuomonė tokia – pinigus reikia paskirstyti tolygiai visoms savivaldybėms ir nukreipti juos konkrečioms problemoms spręsti, pavyzdžiui, daugiabučiams namams renovuoti ir pan.
Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje daug diskutuota ir apie tiesioginius mero rinkimus. Anot E. V. Lapukienės, merai, kaip ir visuomenė, pritaria tiesioginiams rinkimams, tačiau vis dar neaiškus rinkimų modelis. Nors daugelis pritaria, kad meras turėtų būti ir Savivaldybės tarybos, ir Savivaldybės administracijos vadovas.
Tiesioginių mero rinkimų modelis turėtų būti sukurtas iki 2011-ųjų, kuomet vyks rinkimai į Savivaldybių tarybas. Iki to laiko turėtų būti atliktas ir dar vienas darbas – panaikintos apskritys. Tam Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat pritaria. Panaikinus apskritis, didžioji dalis jų funkcijų atiteks savivaldybėms, kita – ko gero, ministerijoms.
Pasak merės, apskričių naikinimas vyks dviem etapais: pirmasis – apskričių funkcijų perdavimas, antrasis – regionų (keturių arba penkių) suformavimas.
