Tik dveji metai prabėgo nuo tos dienos, kai Mindaugas Bondauskis paėmė į rankas medžioklinį šautuvą ir ėmė vaikščioti žvėrių takais. Per tiek laiko be smulkesnių žvėrelių jau sumedžiota nemažai šernų ir net meška. Gal tai Lietuvos medžiotojų rekordas?
Šių metų rugpjūčio mėnuo M. Bondauskiui liks atmintyje visą medžioklišką gyvenimą – Estijoje paguldė rudąją mešką.
Šioje šalyje gyvena apie 600 – 800 meškų. Leidžiama sumedžioti dešimt procentų. Šiemet Estijoje buvo leista sumedžioti 60 meškų. Didžiausia sumedžiota meška svėrė 400 kg. Šiaip rudosios meškos sveria apie 160 – 250 kg. Ten medžiojamos bet kokios meškos, išskyrus tas, kurios turi jauniklių. Draudžiama medžioklė su šunimis. Mat tada žvėris neturi galimybių išgyventi. Šunis estai į medžioklę ima tik šautos meškos paieškai.
Tai labai jautrus žvėris, vengiantis žmonių, dažniausiai gyvenantis miškų masyvuose, pelkėtose vietose.
Pasak M. Bondauskio, Estijoje medžioklė yra aukšto lygio. Medžiotojų grupėje, į kurią pateko plungiškis, dar buvo aštuoni suomiai ir moteris iš Austrijos. Medžioklė vyko Estijos pasienyje su Rusija, Rakverė miestelio apylinkėse. Anksti ryte išvažiavo į Estiją, įveikė apie 700 kilometrų, pailsėjo ir pavakare visa grupė išvyko į medžioklės vietas.
M. Bondauskį į vietą nusivežė septyniasdešimtmetis vietinis medžiotojas, kuris patikino, jog toje teritorijoje meška yra. Tykoti meškos teko devynių metrų aukščio bokštelyje, įrengtame po elektros linija. Laidai nuo elektros ūžia ir žvėris turi mažesnę galimybę pajusti sušnarėjusį medžiotoją. Žemesniame bokštelyje meška gali užuosti žmogų. Dar po elektros linija Estijos medžiotojai pasėja avižų – padaro žvėrims pašarines aikšteles.
Ir štai sėdi jis bokštelyje ir laukia meškos. Sutemo. Buvo pusė vienuoliktos, kai miške sutraškėjo. Pamanė, jog jau ateina gauruotoji, bet avižų laukelyje pasirodė trys šernai. „Šerną sumedžioti galiu ir savo „Karklėnų“ medžiotojų klube, į Estiją atvykau meškos“, – pagalvojo.
Jėgeris buvo prisakęs meškai taikytis tik į pečius, o jei ji stovi – tai tiesiai į krūtinę. Nutiko taip, kad M. Bondauskiui šauti teko į krūtinę.
Šernai jau buvo pasitraukę iš matymo zonos. Naktis – gana šviesi, viskas puikiai matyti. Ir pamatė didžiulę – tiesiog kaip kalnas – mešką. Nejuto, kaip ji atėjo. Žiūri, jog jau avižose. Griebė savo Bleizer 9,3 x 62 šautuvą. Tas brakštelėjo. Meška atsistojo apsidairyti. To ir užteko – spėjo paleisti taiklų šūvį.
Plungiškiui pasisekė – nušovė mešką pačią pirmąją dieną. Paprastai meškos medžioklei atvykėliui pasiūloma įsikurti keletui dienų ar net visai savaitei.
