Šeštadienį mieste vyko didžiulės iškilmės – parke, restauruotoje Oginskių dvaro laikrodinėje-oranžerijoje, atidaryta Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Naujam gyvenimui prikeltame „dziegorinės“ pastate biblioteka įsikūrė po trejus metus trukusių statybos ir restauravimo darbų. Į įkurtuvių iškilmes atvykusį gausų būrį svečių trankiais maršais pasitiko dūdorių orkestras.
Parke stovinti Oginskių dvaro laikrodinė daug metų buvo tikras pastatas-vaiduoklis: apgriuvusi, apleista, lentomis užkaltais langais, išpuvusiu vidumi ir be jokių gyvybės ženklų. Idėją, kad šiame raudonų plytų pastate turėtų įsikurti knygų šventovė, pirmoji iškėlė viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. Padedama bendraminčių, ji mintį pavertė „kūnu“. Ir dabar laikrodinė jau tikrai ne vaiduoklis: restauruota, su gražiu priestatu, išpuoselėtu vidumi, sutvarkyta aplinka ir net veikiančiu vienarodykliu laikrodžiu bokšto viršuje. Tokia naujoji „dziegorinė“, virtusi biblioteka, spalio 13-ąją pasitiko pirmuosius savo lankytojus.
Bibliotekos atidarymo iškilmių vedėjai aktorė Virginija Kochanskytė ir Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas perkirpti simbolinę juostelę pakvietė Plungės rajono savivaldybės merą Albiną Klimą, Plungės parapijos klebonas dekanas Julius Meškauskas paprašytas pastatą pašventinti. Anot dvasininko, per visą savo tarnystės laiką jis biblioteką šventinąs pirmąjį kartą ir tai esą ypatinga, nes biblioteka – ne tik knygos, bet ir visas gyvenimas.
Svečiams suėjus į vidų, vedėjai V. Kochanskytė ir A. Bakanauskas pirmiausia papasakojo laikrodinės pastato atsiradimo Plungėje istoriją. Anot jų, romantinio neogotikos stiliaus pilaitės statyba parke, šalia Babrungo, apipinta legendomis. Viena byloja, kad grafas Zubovas 1846 metais itališko stiliaus pilaitę, visiškai nepanašią į kitus dvaro statinius, pastatė norėdamas įtikti savo italų kilmės žmonai Aleksandrai. Kita legenda siejama su Plungėje dirbusio kilmingo italo architekto ir nuostabaus grožio baudžiauninkės meile. Pasak vedėjų, legendos legendomis, o iš tikrųjų laikrodinė yra Florencijoje XIII amžiuje statytų rūmų kopija, tik – kiek sumažinta.
Po romantiškos istorinės įžangos, A. Bakanauskas priekin pakvietė visus, kas prisidėjo prie laikrodinės atgaivinimo. Pirmieji žodį tarė ir simbolinį raktą direktorei V. Skierienei įteikė statybininkai ir restauratoriai – UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas Jonas Varkalys ir UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. Abu pasidžiaugė galimybe prisiliesti prie tokių svarbių darbų ir tuo, kad Plungėje, Lietuvos Versalio ansamblyje, atsirado dar vienas restauruotas „perliukas“. Direktorė V. Skierienė įmonių vadovams įteikė po… vokelį. „Bet čia ne tai, apie ką jūs galvojate. Čia ne pinigai, o dovana visam gyvenimui. Tai – skaitytojo bilietas, su kuriuo galėsite lankytis ne tik Plungės, bet ir visos Lietuvos bei vienoje Švedijos bibliotekoje, kurioje, sužinoję, kad esat iš Plungės, jus dar ir kava pavaišins“, – smagiai kalbėjo direktorė.
Įteikusi bilietus, V. Skierienė linksma gaida tęsė toliau: „Kol vyko statybos, supratau: nori patirti didžiausia džiaugsmą – statyk biblioteką, nori streso – statyk biblioteką, pasiilgai bendravimo – statyk biblioteką.“ Na, o ypač daug bendrauti jai tekę su statybos vadovu Židrūnu Gelumbickiu. „Žinau, kad jums biblioteka net naktimis sapnavosi. Kad nebereikėtų sapnuoti, mes ją nufotografavom ir įrėminom“, – įteikdama dovaną Ž. Gelumbickiui sakė V. Skierienė. Statybos vadovas direktorei atsilygino dar smagesne dovana – įteikė jai šalmą su gėlytėmis, mat ji vis sakydavusi, kad nesidės šalmo, kol jis nebūsiąs moteriškas, su gėlytėmis.
V. Skierienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie laikrodinės atgaivinimo. Ypatinga padėka išsakyta laikrodžių meistrui Tadeušui Kvakšiui, kuris laikrodžio mechanizmą Vilniuje remontavo visus metus, kol pagaliau prikėlė jį naujam gyvenimui.
Renginyje dalyvavusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė džiaugėsi: „Juk buvo sumanyta visiškai kitaip: kažkur mikrorajone statyti naują pastatą ir jame įkurdinti biblioteką. Tačiau laiku persigalvota ir nuspręsta į gyvenimą sugrąžinti visiškai apleistą kultūros paveldo pastatą. Dabar jis gyvas ir tarnaus visuomenei. Dėkui tiems, kas šitaip sugalvojo.“
Sveikinusiųjų buvo visas būrys: Seimo narys Jurgis Razma, sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jackūnienė, Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas, Savivaldybės meras Albinas Klimas, Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, kultūros centro direktorius Romas Matulis, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Z. Bakanauskas, kolegos bibliotekininkai iš Latvijos ir Lietuvos miestų bei daug kitų.
Po sveikinimų visi pakviesti apžiūrėti puikaus derinio – į vieną susiliejusių XIX amžiaus statinio ir modernios viešosios bibliotekos. Įkurtuvių proga surengtos dvi parodos – eksponuojami Zitos Inčirauskienės tekstilės darbai ir fotomenininko Remigijaus Treibio kūryba.
Po įkurtuvių šventės kalbinta direktorė V. Skierienė sakė, kad į naująjį bibliotekos pastatą iškeliavo visi knygų fondai, ten veiks ir skaitykla. Na, o buvusiame pastate ateityje turėtų įsikurti vaikų bibliotekėlė.
