Spalio 26 dieną vyko Rietavo savivaldybės ketvirtojo šaukimo 19-asis tarybos posėdis. Jame svarstyti 26 klausimai. Dalyvavo 14 tarybos narių (iš 17), tiesa, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė Alma Lengvenienė atvyko kiek pavėlavusi.
Kaina koreguojama į didžiąją pusę
UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ direktoriaus patikinimu, pagrindinė šilumos kainos kilimo priežastis – realizuotos šilumos kiekis: sąnaudų daugiau nei pardavimo. „Praėjusiais metais žiema buvo daug šiltesnė ir numatyto šilumos kiekio parduoti nepavyko, dėl to kaina koreguojama į didžiąją pusę“, – sakė UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ direktorius Alvydas Rojus.
Tarybos narė Janina Drevinskienė, į posėdį atsinešusi mokėjimo kvitus, teiravosi: „Kaip žmogus turėtų išsimokėti šitokias sąskaitas, jei vien už 2 kambarių (67 kv. m) butą šilumos kaina svyruoja nuo 461 iki 519 litų?“. „Natūralu, kad žmonėms yra visiškai neaišku, kaip gali šilumos kaina kilti, jei trasos renovuotos, malkinė mediena atpigusi. Ar neatsitiks taip, kad sumokėjus už renovaciją dar ir už šildymą brangiau teks mokėt?“,- teiravosi tarybos narys Valdemaras Gedminas.
Problemų nematė
Jauniausias tarybos narys Povilas Batavičius problemų dėl šilumos brangimo nematė. Anot jo, nuosavuose namuose gyvenantieji stogus keičia, namus šiltina ir pretenzijų kitiems neturi, o tie, kurie gyvena daugiabutyje, nesitvarko ir nori mokėti pigiai. „Nemanau, kad komunalinis ūkis dėl to yra kaltas. Pasakykime visiems – pradėkite nuo savęs, susitvarkykite, kaip tie, kurie gyvena nuosavuose namuose, ir gyvensite šilčiau, o tų, kas šūkauja ir skundžiasi, paklauskime, kaip susitvarkė?“, – sakė jis.
„Gerbiamo Povilo kalba – juokų dalykai, mat su savivaldybe darantys biznį, gieda jos giesmę“, – sakė Artūras Kungys. Nežinia, ką norėjo tuo pasakyti A. Kungys, tačiau keistų sutapimų medienos pirkimo-pardavimo sutartyje esama.
UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ medienos tiekėju yra pasirinkęs UAB „Gilinis“, kurio vadovas – Vidmantas Batavičius. Tad pavardžių sutapimas tarp medienos tiekėjo ir jauniausiojo tarybos nario yra. Tikėtina, kad tai atsitiktinumas, mat telefonu P. Batavičius tikino, kad jokių giminystės ryšių nėra arba apie juos pats nežino.
Rimta problema
Mero Antano Černeckio patikinimu, šilumos tiekimo problema rimta, o kainos didinimas kelia diskusijas. „Esame atsakingi žmonės, turime gerai galvoti, kur einame, ką darome ir kodėl taip darome. Vamzdynų keitimas baigiamas, pievų nebešildome, nesutvarkytų trasų mažėja. Nors 1973 m. pastatytos katilinės renovacija yra būtina“, – sakė A. Černeckis.
Meras apgailestavo, kad Rietavo savivaldybė į Europos Sąjungos fondų lėšas katilinei atnaujinti pretenduoti negali, mat mediena nėra labai taršus kuras. Pasak jo, kainų skaičiavimo metodika yra lyg „apynasris“ komunaliniam ūkiui ir kartu įpareigojimas tarybai. Jei, anot mero, ta „netikusia“ metodika bendrovė nesivadovautų ir priskaičiuotų 30 ct/kWh kainą gyventojams – bendrovė dirbtų net su mažu pelneliu.
„Norint gyventi be nuostolių – turime investuoti, tačiau investavimo galimybės ribotos“, – paantrino mero pozicijai A. Rojus.
Padiskutavo ir… pakėlė
Intensyviai padiskutavę šilumos ūkio klausimais, daugelis tarybos narių vis dėlto nutarė „kirsti“ per rietaviškių kišenes. Taryba 9 balsais „už“ (Saulius Jonušas, Alma Lengvenienė, Albinas Maslauskas, Virgilijus Ruškys, Jonas Šiurys, Ksaveras Turskis, Jonas Rekašius, Vytautas Blažaitis, Antanas Černeckis) pritarė šilumos kainų pakėlimui. „Prieš“ balsavo tik 3 tarybos nariai (Artūras Kungys, Virginija Jakavičienė bei Valdemaras Gedminas). Susilaikė – Povilas Batavičius ir Janina Drevinskienė. Tad šiuo tarybos sprendimu rietaviškiai „suplos“ po 28,91 ct/kWh (su PVM), kai tuo tarpu plungiškiai mokės po 24,18 ct/kWh (su PVM, lapkričio mėn., įvertinus nepadengtas kuro sąnaudas).
Buvo aptarti šilumos ūkio atnaujinimo klausimai. Taryba patvirtino sprendimą skirti Rietavo savivaldybės Šilumos ūkio specialiojo plano atnaujinimui 61 tūkst. 310 litų, iš kurių 52 tūkst. 113 litų – ES paramos bei 9 197 litų – Savivaldybės (paskolos lėšos). „Šiuo dokumentu bus apibrėžtos centralizuoto šildymo zonos Rietavo miestui, tam, kad visos investicijos būtų daromos tikslingai“, – paaiškino UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ direktorius. Tikėkimės, kad ši investicija neišlėks pro kiauro katilo skylę.
Išsispręs aplinkosaugos klausimai
Meras teigė, kad prieš keletą metų į Savivaldybę kreipėsi Tverų gyventojai su prašymu įrengti nuotekų tinklus, mat šie neturi galimybių prisijungti prie už upelio esančių valymo įrenginių ir nuotekomis teršia gamtą. Kai buvo vedamos derybos dėl tinklų nutiesimo, gyventojai prisidėti atsisakė. Paskaičiavimai jau buvo atlikti ir, praėjus keleriems metams, tinklų nutiesimui atsirado galimybių. Vamzdyną įves Savivaldybė, tačiau gyventojams reiks prisijungti savomis lėšomis. Tverų miestelyje, Miškų gatvėje įrengti buitinių nuotekų tinklą bus skirta 214 tūkst. 285 litai ir 72 centai, iš jų 150 tūkst. – Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos.
Prasiplės Rietavo ribos
Tarybos sprendimu patvirtintos Rietavo miesto ribos ir Sauslaukio kaime esančios gatvės (Akacijų, Ąžuolų, Beržų, Draugystės, Gėlių, Kaštonų, Lagūnos, Ryto, Pramonės, Saulėtekio, Stadiono, Vakarų tako gatvės ir Aušros alėja) priskirtos Rietavo miestui. Duomenys jau yra pasiekę Registrų centrą. Tad, mero teigimu, galima pasveikinti Rietavo seniūną su išsiplėtusiomis valdomis. Gyventojai, prieš pirkdami, parduodami nekilnojamąjį turtą, turės susitvarkyti dokumentus Registrų centre. Išsami dokumentų tvarkymo eiga bus paskelbta Rietavo savivaldybės tinklalapyje, kai tik seniūnai ją paruoš.
