Baigiasi 2024-ieji. Šie metai buvo ypatingi Žemaičių dailės muziejui: įstaiga mini 30 metų gyvavimo jubiliejų. 1994-ųjų liepa žymi oficialią veiklos pradžią. Nuo to laiko muziejus kūrybingų ir profesionalių darbuotojų dėka sėkmingai gyvuoja ir pelnytai yra vadinamas vienu svarbiausių kultūros objektų Vakarų Lietuvoje.
Gruodžio 6 dieną kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro žirgyno salėje buvo surengta Žemaičių dailės muziejaus 30 metų veiklos jubiliejaus šventė. Renginys tapo švente visai plungiškių bendruomenei – kiekvienas čia buvo laukiamas ir kviečiamas.
Šventę muzikiniu numeriu pradėjo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokinės. Sveikinimo žodį pirmiausia tarė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Savo kalboje jis trumpai priminė jubiliejų mininčio muziejaus atsiradimo istoriją, didžiuodamasis pabrėžė tai, kad kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų ansamblis (rūmuose ir veikia Žemaičių dailės muziejus – aut. past.) yra vienas iš svarbiausių kultūros paveldo objektų Vakarų Lietuvoje. „Tai ne tik ramybės ir grožio oazė, bet ir vieta, kur susitinka istorija, menas, muzika, kur pristatoma elitinė pasaulio kultūra“, – pažymėjo direktorius.
Vis dėlto nuo ko viskas prasidėjo? A. Bakanauskas priminė, jog Žemaičių dailės muziejaus įkūrimo istorija siekia 1992 metus, kai po Statybos technikumo uždarymo rūmų likimas nebuvo aiškus. „Po ilgų diskusijų buvo priimtas sprendimas rūmus paversti kultūros paskirties erdve. Pradžia buvo labai kukli. Rūmai prašyte prašėsi remonto, patalpų sienos buvo išdažytos žaliais, mėlynais aliejiniais dažais, didžiojoje salėje kabojo krepšinio lenta, tos salės langai buvo užkalti grotomis… O parterinėje dalyje parke žydėjo vien kiaulpienės… Tokioje kultūrinėje aplinkoje 1993 metais surengėme pirmąją profesionaliojo meno parodą, kurioje eksponavome dailininko Juozo Bagdono, vėliau – Adomo Galdiko darbus. Tuomet buvo nuspręsta, jog čia steigsis muziejus. Nuveikėme daug darbų. Ir galiausiai atėjo 1994 metų liepos 16-oji, kai Plungės rajono tarybos pirmininkas Gintaras Morkis ir Lietuvos kultūros ministro sekretorius Vytautas Balčiūnas pasirašė mūsų muziejaus steigimo sutartį, kartu buvo atidaryta 2-oji pasaulio žemaičių dailės paroda“, – kūrimosi istoriją priminė A. Bakanauskas.
Direktorius pasidžiaugė, jog šiandien muziejus yra įstaiga, kuri ne tik renka, tyrinėja, saugo ir pristato meno, istorijos, kultūros ir kitas vertybes, bet ir atlieka svarbią edukacinę ir kultūrinę misiją, padedančią visuomenei grąžinti praeitį, išlaikyti ir perduoti kultūros paveldą ateities kartoms.
Šventėje šiltai pasveikintas ir Žemaičių dailės muziejaus signataras G. Morkis. Jis dėkojo muziejininkams už atsidavimą savo darbui ir neįkainojamas pastangas kaupiant muziejines vertybes.
Jubiliejiniame renginyje dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras. Jis įteikė kultūros ministro padėkos raštus muziejaus darbuotojoms Danutei Rimeikytei, Jolantai Skurdauskienei, Danutei Einikienei ir A. Bakanauskui.
Su padėkos žodžiais ir nuoširdžiais sveikinimais į šventę atvyko ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. „Šiandien mes galime džiaugtis tuo rūmų kompleksu, kuris yra sukurtas. Iššūkių niekada netrūksta, bet čia dirbančių žmonių dėka ir atsidavimu saugoti tą paveldą esame kultūrinis Žemaitijos centras“, – kalbėjo rajono vadovas. Jo padėkos raštai įteikti Aušrai Petrošienei, Artūrui Panumiui, Linai Valutienei.
Su jubiliejumi Žemaičių dailės muziejų ir jo darbuotojus sveikino ir Seimo narys Jurgis Razma, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas kun. Vytautas Gedvainis ir kt.
Šventiniame renginyje netrūko puikios muzikos. Koncertavo Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“ (meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis). Programoje – Antonio Vivaldi „Metų laikai“.
Jubiliejus tęsėsi M. Oginskio dvaro rūmuose maloniai šnekantis, dalijantis prisiminimais sutikus buvusius kolegas ir ragaujant jubiliejinį 30-mečio tortą.
