Tas laikrodžio rodyklių sukinėjimas pirmyn-atgal bent jau mane tikrai išbalansuoja: ir miego norisi, kai dar ne laikas, ir (o tai baisiausia!) pabundu tuomet, kai dar galėčiau ramiausiai pūsti į ūsą… O kai jau ausys stačios, bet akys dar ne plačios, į galvą lenda įvairiausių minčių. Tos paklydėlės labai lengvai nokautuoja tą protingąją – „miegok, dar anksti“ – ir ima įkyriai baladotis į snaudžiančią sąmonę. Įdomiausia, kad snūduriuodamas lyg ir neiškart suvoki, kad galvoji, pavyzdžiui, apie rinkimus į Seimą! Kita vertus, kodėl „neapdūmojus“, kas čia išėjo iš tos mano pilietinės pareigos atlikimo?
Kažkodėl vaizdelis manęs nedžiugina: balsavau už, mano galva, gabų politiką, bet dėl to, kad jis laimėjo, pagal daugiamandatės sąrašą į Seimą prasprūdo, man atrodo, nevykėlis… Balsavau už vieną partiją, o ji valdžią ima su, mano nuomone, populistais. Rezultatas: trigalvis nesusipratimas su šmėžuojančia neaiškios paskirties pretenzinga atauga. Kaip dabar turiu jaustis?
Prezidentė, akivaizdu, taip pat norėjo kitokios valdžios, nes besikuriančios koalicijos lyderiui lyg ir pirštu bakstelėjo, nurodydama, kam su kuo reikia draugauti. Gal per daug atvirai? Dėl tokios jos pozicijos A. Butkevičius iš pradžių atrodė kiek sutrikęs. Tačiau pasigirdo ir balsų, išdrįsusių užminti Prezidentei ant „mylimiausios nuospaudos“: o kaipgi su pagrindiniais demokratijos principais – liaudies balsas – Dievo balsas!?
Tad, gal todėl, kaip tas žvairys, supratęs, kad dangus vis dėlto negriūva, įsidrąsino ir Algirdas Butkevičius ir po antrojo vizito pas šalies vadovę nusprendė surizikuoti – sukirsti rankomis su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“. Beje, panašu, kad ir minkštos ministrų kėdės jau turi šeimininkus. Jei bus sukalbamesni, į valdžios vežimą turėtų įsiropšti ir lenkai.
Valdantysis blokas, jei viskas klostysis kaip sumanyta, gali turėti 87 balsus, o tai jau – konstitucinė dauguma, leidžianti ne tik priimti bet kokius įstatymus, atmesti Prezidentės veto, bet net įvykdyti apkaltą pačiai šalies vadovei. Reikalas rimtas. Tad nenuostabu, kad šalies vadovė po pokalbio su socdemų lyderiu, nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo ir atidėti bet kokius koalicijos tvirtinimo procesus.
Dabartiniai parlamentarai taip pat abejoja dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo ir norėtų išgirsti KT verdiktą, kurį turėtų tvirtinti Seimas. Klausimas – kuris?
Kaip sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, per šiuos rinkimus papirkimų atvejų buvo „pernelyg daug negu turėtų būti, bet nėra tiek daug, kad reiktų naikinti rinkimų rezultatus“.
Kai besipešančių jėgos apylygės, dažniausiai laimi priešai. Tačiau, kas dabar draugai, o kas – priešai? Ko tik neprisigalvoji, kai neima miegas…
