Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, įvairiuose renginiuose prisimintas Lietuvos laisvės kelias ir kaina, kurią lietuviams už tai teko sumokėti.
Mažeikių muziejuje svarbi mūsų šaliai ir jos žmonėms data paminėta gilinant mažeikiškių žinias apie partizaninį pasipriešinimą: pristatyta edukacinė-kilnojamoji paroda „Laikom frontą!“, surengta dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra ir diskusija istorinės atminties temomis.
Svarbią dieną – svarbi tema
Pirmojo šiais, 2025-aisiais, metais Mažeikių muziejuje įvykusio renginio dalyvius pasveikino jo direktorius Vaidotas Balzeris.
„Laisvės gynėjų diena mums visiems – kaip vienybės, atsidavimo simbolis. Ji skirta atminti žmonėms, kurie iškovojo Lietuvos laisvę ateities kartoms. O tokių žmonių, kurie už šalies laisvę kovojo, yra išties daug“, – kalbėjo muziejaus vadovas kviesdamas skirti laiko ir labiau pažinti galbūt primirštas, galbūt ir nežinomas daug gero savo kraštui ir jo žmonėms padariusias asmenybes.
Beje, pasak V. Balzerio, pamažu, po truputį šios asmenybės istorikų, tyrėjų, filmų kūrėjų ir iniciatyvių žmonių keliamos į paviršių, todėl tie žmonės, kuriems tai aktualu, įdomu, turi vis daugiau galimybių ir progų pamatyti, išgirsti, sužinoti.
Paroda pasakoja šeimos istoriją
Šiuo metu muziejuje eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Laikom frontą!“.
Tai edukacinė-kilnojamoji paroda, skirta partizanui, politiniam kaliniui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ilgamečiam vadovui ir garbės pirmininkui, Prienų krašto garbės piliečiui, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, dimisijos kapitonui Antanui Lukšai-Arūnui (1923–2016) atminti.
Parodoje pasakojama Lukšų šeimos istorija, kuri neatsiejama nuo sovietų okupuotos Lietuvos istorijos – visi šeimos nariai įsitraukė į partizaninį karą ir dėl to skaudžiai nukentėjo.
Su mažeikiškiais bendraudama nuotoliu parodą pristatė viena iš jos rengėjų – LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.
„Turbūt visi geriausiai žino Antano brolį Juozą Lukšą-Daumantą. Bet Antanas taip pat buvo ne mažiau nusipelnęs ir partizanų gretose, ir paskui savo visuomeninėje veikloje“, – kalbėjo R. Driaučiūnaitė.
Kalėjo lageriuose
Gimęs 1923 metais A. Lukša kaip ir jo trys broliai – Stasys, Jurgis, Juozas, atėjus sunkiam mūsų valstybei momentui – prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, neabejodami pasirinko būti partizanais, ginti savo kraštą nuo okupantų.
Į partizanų gretas A. Lukša įsitraukė 1946 metais, tačiau partizanauti jam teko neilgai, nes 1947 m. vasarą jis buvo suimtas. 1947 metai buvo nepaprastai sunkūs visai Lukšų šeimai: tais metais žuvo du Antano broliai – Jurgis ir Stasys, o Juozas Lukša žuvo 1951-aisiais. Vieninteliam A. Lukšai buvo lemta išgyventi, sugrįžti ir padaryti nepaprastai daug darbų savo tautai ir savo valstybei.
Pasak R. Driaučiūnaitės, po to, kai buvo suimtas, A. Lukša buvo siaubingai tardomas Kauno saugumo rūsiuose ir nuteistas 25 metams katorgos.
„Mes, rengdami šią parodą ir vartydami Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, nė kiek neabejojame tuo, kad suimtas jis tikrai būtų buvęs nuteistas aukščiausia mirties bausme – sušaudymu. Tačiau mėnesį prieš jį suimant Sovietų Sąjungoje mirties bausmė buvo atšaukta. Ji buvo pakeista į 25 metus. Antanas Lukša atokiuose Sovietų Sąjungos lageriuose kalėjo iki 1956 metų“, – paaiškino muziejaus vadovė.
Mažeikiškius ji kvietė ilgiau stabtelėti prie dviejų svarbių nuotraukų: Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslo ir kryželio. Tai autentiškų, Prienų krašto muziejuje šiuo metu saugomų daiktų nuotraukos. Būtent prie šio kryželio, prie šio paveikslo motinos Onos išlydimi, išeidami ginti tėvynės prisiekė visi 4 broliai Lukšos.
Laisvė nėra duotybė
- Driaučiūnaitė mažeikiškiams priminė Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungą, iki šiol leidžiamą solidų laikraštį „Tremtinys“, kasmet vasarą Raseinių rajone vykstantį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Dauguma žmonių vienaip ar kitaip apie visa tai yra girdėję. Visų jų ir dar daugybės kitų su žuvusių partizanų, laisvės kovotojų įamžinimu susijusių iniciatyvų sumanytojas ir organizatorius buvo A. Lukša.
„Šis pavyzdys mums rodo, kiek daug padaryti gali vienas žmogus. Vienas žmogus, kuris pasirenka gyventi ne tik sau, ne tik dėl savo asmeninių interesų. Bet kuris pasirenka gyventi dėl savo tautos, dėl savo žmonių, dėl savo tėvynės.
Šiandien turime nepaprastai didžiuotis tuo, kad tada, labai sunkiu mūsų valstybei laikotarpiu, atsirado tūkstančiai tokių šeimų, kurios nepasitraukė, neemigravo, nebandė kažkaip išlaukti, kol tas sudėtingas metas praeis. Jų nariai prisiėmė atsakomybę už savo kraštą, už savo žmones, pademonstravo aiškų supratimą, kad kovoti už savo kraštą, savo valstybę, savo žmones reikia nuo pradžios iki pabaigos. Šiandien, matydami, kokia situacija yra Ukrainoje, kaip niekada turime suprasti, kad laisvė nėra duotybė, ji bet kada gali būti prarasta“, – pristatydama parodą, kurią Mažeikių muziejuje bus galima apžiūrėti iki vasario 1 dienos, kalbėjo R. Driaučiūnaitė.
Filmą pristatė režisierė
Dar 2023 metais buvo sukurtas istorinis dokumentinis filmas „Antanas Lukša. Brolio pažadas“.
Minėta paroda ir filmas anksčiau „apkeliavo“ Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Varėnos, Lazdijų, Ukmergės, Širvintų, Šakių ir kitų Lietuvos miestų mokyklas, kultūros centrus ir kitas muziejines erdves.
Pirmadienį mažeikiškiai turėjo galimybę pasiklausyti dokumentinių filmų apie Lietuvos istoriją ir laisvę autorės ir režisierės Rūtos Sinkevičienės pasakojimų apie kūrybinį procesą.
„Siūlau šį filmą žiūrėti visiškai atvira siela, atvira širdimi. Jis yra apie tolimos mūsų epochos, bet labai aktualius įvykius. O įvykiai istorijos vingiuose mėgsta kartotis.
„Brolio pažadas“ pasakoja ir šeimos istoriją, ir apie žmogaus lyderystę, istorinės atminties puoselėjimą, pagarbą aukoms“, – kalbėjo R. Sinkevičienė.
Galima susirasti ir peržiūrėti
Pasak autorės, filme yra daugybė unikalios, vertingos, bet retos dokumentinės medžiagos. R. Sinkevičienė apgailestavo, kad jo kūrimas buvo patvirtintas jau tada, kai A. Lukšos gyvo jau nebebuvo. Buvo išlikę nelabai kokybiškose vaizdo juostose įamžinti interviu.
„Filme yra panaudoti unikalūs archyviniai kadrai apie tai, kad A. Lukša buvo vienas pagrindinių iniciatorių parvežti į Lietuvą tremtinių kaulus – tremtinių, mirusių tremtyje, ir tremtinių, mirusių lageriuose. Nes tie žmonės turėjo skirtingas išgyvenimo sąlygas. Tremtiniai, išvežti į Sibirą, kažkur į Krasnojarsko ar ne tokius atšiaurius kraštus, sugebėjo įsikurti, pasistatyti namus ir dar pardavė tuos namus tiems patiems rusams išvažiuodami, grįždami į Lietuvą.
O Sibiro lageriai nepaliko daug gyvų. Tai buvo katorgos, kuriose tam tikru laiku buvo atsukti šautuvai. Ir tai A. Lukša patyrė.
Filme galime pamatyti ir suprasti, kokie mes, lietuviai, esame atkaklūs, kaip išėjome iš 50 metų trukusios okupacijos ir kiek mums tai kainavo“, – apibendrino režisierė.
Visi norintieji filmą „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ gali susirasti ir bet kada peržiūrėti internete platformose „Youtube“ ir „LRT Epika“.
Nuotr. autorės ir Tatjanos Balčiūnienės
