Trečiąjį sausio savaitgalį vyko du pėsčiųjų žygiai, kuriuose dalyvavo ir mūsų rajono jaunimas.
Į žygį „Klaipėdos sukilėlių keliais“ leidosi jaunieji šauliai, o Žemaitijos skautų organizacijos nariai patys surengė tradicinį – dešimtąjį – žygį „Ventos vingiais“.
Žygiavo ir mažeikiškiai
Naktiniai pėsčiųjų žygiai „Klaipėdos sukilėlių keliais“ vyksta keturiais maršrutais, tiek pat, kiek buvo ir sukilimo į uostamiestį krypčių: iš Palangos, Kretingos, Gargždų ir Priekulės.
Praėjusiais metais žygeiviai nuėjo 27 kilometrus – iš Priekulės į Klaipėdą. Šiais metais dalyviai startavo netoli Gargždų esančiame Dovilų miestelyje ir per 9 valandas turėjo nužygiuoti į Klaipėdą.
24-ąjį kartą vykęs žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ buvo skirtas Ernestui Galvanauskui, vienam iš 1923 metų Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų, Lietuvos atstovui Paryžiuje vykusiose derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos, atminti.
Organizatorių skaičiavimu sausio 17-osios vakarą į kiek daugiau kaip 20 kilometrų naktinį pėsčiųjų žygį išėjo per 3 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių. Žygiavo ir 43 Mažeikių rajono jaunieji šauliai iš Žemaitijos 8-osios šaulių rinktinės generolo Povilo Plechavičiaus 801-os kuopos bei trys pavieniai mažeikiškiai, mėgstantys dalyvauti pėsčiųjų žygiuose.
Parinko sudėtingą maršrutą
Tirkšlių ir Kalnėnų jaunųjų šaulių būrių vadovas Stasys Pauliukas šių metų naktinį žygį įvardijo kaip labai sunkų.
„Brovėmės pro medžių ir krūmų brūzgynus, kirtome upelius, per kalvotą vietovę žengėme pasėliais, kurie po žygio virto ištryptais arimais. Vaikų batai skendo – molis, peršlapusi dirva traukė batus nuo kojų. Mums pasisekė, kad žygiavome vieni iš pirmųjų ir žemė, kurioje auga pasėliai, dar buvo pakankamai kieta“, – sakė jaunųjų šaulių vadas.
Pašnekovo minėti persikėlimai per upelius, pelkes ir purvynus visiems žygio dalyviams buvo ir fizinis, ir moralinis išbandymas. Tačiau, matyt, toks ir buvo žygio maršruto sumanytojų tikslas – sunkumais išbandyti žygeivių ištvermę, ryžtą, kantrybę ir fizines galimybes.
Nuovargį nustelbė bendravimas
Mažeikiškiai jaunieji šauliai iš Dovilų Klaipėdos link pajudėjo penktadienį, pusę dešimtos vakaro. Visame maršrute buvo įrengti trys postai, kuriuos priėjus žygio dalyviai privalėjo atsižymėti savo gautose kortelėse, o antrajame poste jų laukė kareiviška košė ir arbata.
Žygį Klaipėdoje, prie valstybinės kolegijos, esančios Jaunystės gatvėje, mažeikiškiai ir tirkšliškiai jaunieji šauliai baigė šeštadienį, apie pusę keturių ryto, ir dar apie valandą laukė drauge važiavusių suaugusiųjų.
Pasak S. Pauliuko, džiugu, kad visi mažeikiškiai jaunieji šauliai sėkmingai įveikė atstumą, vienai šaulei leistis į žygį ir įveikti visą maršrutą nesutrukdė net ir sugipsuota ranka. Kuo puikiausiai išbandymą įveikė ir vienas jauniausių šio žygio dalyvių šeštokas Gustas Steckus.
„Nors ir jautėsi fizinis nuovargis, tačiau viską atpirko bendravimas: iš Žemaitijos šaulių rinktinės, be mūsų, dar dalyvavo telšiškiai, atvyko net keturi autobusai su jaunaisiais šauliais iš Kauno, o vaikai yra pažįstami iš įvairių pakopinių stovyklų, tad jiems buvo malonu susitikti su draugais ir bendraminčiais“, – apibendrino dviejų būrių vadas.
Žygiavo Ventos pakrantėmis
Penktadienio rytą dešimtąjį žygį „Ventos vingiais“ surengė Žemaitijos skautų organizacija. Žygio maršrutas – daugiau nei 27 kilometrai driekėsi nuo Ventos regioninio parko lankytojų centro Ventos miestelyje iki nakvynės vietos Viekšnių maltiečių vaikų dienos centre.
„Kad ir dešimtas žygis, rutinos jame nėra – vienais metais žygiuojame viena upės puse, kitais metais – kita, stengiamės parinkti vis skirtingus maršrutus. Kita vertus, juk keičiasi ir žygio dalyvių sudėtis, pavyzdžiui, šiemet žygiavo dvidešimt keturi skautai, iš kurių tik dviem–trims šis žygis buvo jau ne pirmas“, – sakė vienas iš žygio organizatorių, skautas vytis Giedrius Girdvainis.
Kaip paaiškino pašnekovas, tokiuose žygiuose visada yra tikslas: aplankyti gamtos, kultūros bei istorijos paveldo vertybes, ypač akcentuojant su Lietuvos partizaninėmis kovomis susijusias vietas, jų reikšmę. Pavyzdžiui, šį kartą žygeiviai aplankė ir pagerbė obeliską prie Šiurkų sodybos, kur 1949 metais žuvo paskutinis „Vyčio“ būrio partizanas Jonas Šiūšė ir ryšininkė Bronė Deniušienė.
Kaip pažymėjo G. Girdvainis, negali nesidžiaugti ne tik žmonėmis, kurie patogų gyvenimą namie iškeičia į išmėginimus, bet ir tais, kurie tokį žygį supranta ir visokeriopai padeda. Kaip pavyzdį jis paminėjo Viekšnių maltiečių vaikų dienos centrą ir jo vadovę Emiliją Plastininą, kuri visada geranoriškai atsiliepia į prašymą ir paruošia jauniesiems žygeiviams nakvynės patogumus.
Kovo viduryje Žemaitijos skautų organizacija rengia naktinį žygį iš Mažeikių į Viekšnius, kurio metu aplankys Mažeikiuose buvusią NKVD būstinę, pagerbs Nepriklausomybės aikštėje pokario metais čia nukankintų ir paliktų partizanų atminimą, kurs laužą prie partizanų bunkerio Krakiuose.
Nuotr. iš organizacijų archyvo
