Lapkričio 21 dieną sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Plungės viltis“ sušaukė posėdį, kuriame buvo aptariamas opus klausimas – šildymo sezonas ir užnerta skolų kilpa.
Į posėdį neįgaliųjų draugijų atstovai pasikvietė merą Albiną Klimą, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėją Genovaitę Vasylienę ir Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininką Raimondą Doviltį.
Itin šaltoje salėje susirinkusiesiems sušilti nepadėjo nei striukės, nei vaišinimasis karšta arbata. Šildymo sezonas prasidėjo jau anksčiau nei prieš mėnesį, o neįgaliesiems skirtos patalpos – lyg ledo rūmai: iki šiol nepradėtos šildyti, veikla jose nevykdoma. Priežastis paprasta –
slegia skolos už šildymą…
Kaip sakė susirinkimo iniciatorė, sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Plungės viltis“ vadovė Romualda Šimkuvienė, neįgaliųjų draugijoms skirtų pinigų užsimokėti už šildymą nepakako. Anot moters, šiai dienai skola – beveik keturi tūkstančiai litų, o sąskaitoje –
vos trys tūkstančiai. „Plungės vilties“ vadovė tvirtino gavusi iš UAB „Plungės šilumos tinklai“ įspėjimą –
esą, jei skola nebus padengta iki paskutinės lapkričio dienos, jai teksią minti teismo slenkstį. „Bus įdomu, kad aš eisiu į teismą, o kai kas dės į krūmus“, – bandė juokauti R. Šimkuvienė. Anot jos, patalpomis naudojasi ir kitos neįgaliųjų draugijos, kurios neturi jokio juridinio statuso, o mokėti reikia toms, kurios gauna finansavimą iš valstybės, nes būtent jos susitvarkiusios visus reikiamus dokumentus. Realybė tokia, kad, kaip sakė R. Šimkuvienė, bet kokiu atveju turimo pinigų likučio nepakanka skolai sumokėti. Todėl ji ir pasikvietė Savivaldybės atstovus, jog šie padėtų išspręsti susidariusią situaciją. „Iki šiol nešildėm patalpų, nes taupėm, o dabar reikia nuspręsti, ką daryti toliau. Jei iš likučio sumokam skolą, vadinasi, ir gruodžio mėnesį sėdėsime šaltyje“, – kalbėjo R. Šimkuvienė.
G. Vasylienė „Plungės vilties“ vadovei priminė, kad Savivaldybė prie neįgaliųjų programų prisideda daugiau nei numato įstatymai (10 proc.). Todėl, anot specialistės, priekaištauti, jog Savivaldybė neprisideda prie pastato išlaikymo, nederėtų. Merui taip pat kilo klausimas, iš kur atsirado skolos, jei skiriama tikrai nemažai lėšų (apie 25 tūkst. Lt)?
Paaiškėjo, kad skolos velkasi jau keletą metų. A. Klimas R. Šimkuvienei siūlė bandyti šiuos metus užbaigti be skolų. Meras ragino iš lėšų likučio susimokėti skolą, o metų gale, paskaičiavus, kiek už šilumą reiks mokėti gruodžio mėnesį, kreiptis į Savivaldybę, kad bendromis jėgomis skolą padengtų. „Užbaikite metus be skolų, o vėliau, jei jų prisidarysite, bus tik jūsų problema“, – kalbėjo A. Klimas.
Buvo išsakyta ir mintis, jog reikėtų pertvarkyti šilumos sistemą, kad ją būtų galima reguliuoti patiems, bet ir vėl kyla klausimas, už kieno lėšas tai turėtų būti padaryta. „Mes galėtume per įvairias programas pritraukti pinigėlių, paremontuoti patalpas, bet prie tokių projektų turi prisidėti ir Savivaldybė. Deja…“, – kalbėjo R. Šimkuvienė.
R. Doviltis truputį net pyktelėjo, kad į posėdį, susijusį su šildymo reikalais, draugijos atstovės nepasikvietė šilumininkų. Anot jo, šilumos klausimus reikėtų spręsti su šilumininkais ir Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyrius šilumos ūkio specialistu Kaziu Milieriumi.
Kitas svarbus klausimas, rūpėjęs R. Šimkuvienei – juridinis neįgaliųjų draugijų įteisinimas. Pasak jos, dėl to, kad draugijos neturi juridinio statuso, negali dalyvauti projektuose. Kad kiekviena draugija būtų juridiškai registruota, reikia atlikti pastato inventorizaciją, deja, pasak R. Šimkuvienės, jau ne pirmus metus iš Savivaldybės gaunamas atsakymas –
nėra lėšų (reikia apie 2 000 Lt).
Socialinės paramos skyriaus vedėja pabrėžė, kad Savivaldybė šiuo metu viso to neįgaliesiems įrengti neturi galimybių.
