Jau kuris laikas Plungės darbo birža dirba naujose patalpose A. Jucio gatvėje. Nebuvo nei simbolinio juostelės perkirpimo, nei sveikinimo kalbų… Užsukome pasidomėti, kaip plungiškiams sekasi ieškoti darbo, nes tik ir girdime: nedarbas auga, laisvų darbo vietų nėra.
Plungės darbo biržos direktorius Alfonsas Judžentis, vos prabilus apie ekonominę krizę, sakė, kad Lietuvoje yra buvę ir sunkesnių laikų, o kitose valstybėse ir nedarbas didesnis. Suprantama, direktorius neneigė ir sunkumų: per kelis mėnesius nedarbo lygis Plungėje nuo 4 procentų šoktelėjo iki 7. Laisvų darbo vietų per dieną atsiranda 5-7, o kartais ir tiek nėra. Prognozuojama, jog 2009 m. šalyje bus likviduota apie 38 tūkst. darbo vietų. Tai perpus daugiau nei 2008-aisiais. Didžiausias neigiamas darbo vietų balansas numatomas statybos ir pramonės sektoriuose.
Kita problema – darbo ieško vis didesnis būrys jaunų žmonių. Anot darbo biržos vadovo, kone kas ketvirtas, ateinantis į darbo biržą, – iki 30 metų amžiaus. Dauguma – grįžusieji iš užsienio, neturintys kvalifikacijos pažymėjimų. Kaip sakė A. Judžentis, dabar žiūrima ne tik į prekės kokybę, bet ir renkamasi, kas ją gamina.
Šiais metais planuojama daugiau kaip 260 asmenų išsiųsti įsigyti paklausių Plungės rinkai specialybių. Anksčiau mokymai taip pat vykdavo, tik jie buvo, A. Judženčio žodžiais tariant, „dėl pliusiukų“. Dabar tai bus mokymai, vyksiantys trišalio susitarimo tvarka. Darbdavys, ieškodamas tam tikro specialisto, pateiks visus reikalingus duomenis, darbo birža savo ruožtu atrinks kandidatą. Kai žmogus, pretenduojantis įgyti specialybę, bus surastas, reikės pasirašyti sutartį, kurioje visos trys šalys turės įsipareigojimų: darbdavys įsipareigos po mokslų įdarbinti žmogų, kandidatas – užbaigti mokslą ir po jo dirbti numatytoje darbovietėje, o darbo birža įsipareigos surasti mokymo įstaigą, sumokėti už mokslą.
Atrodo, viskas gerai, bet toli gražu ne visada taip ir būna. Anot Plungės darbo biržos direktoriaus, atsiradus laisvai darbo vietai, darbdavys dažniausiai ieško jau patyrusio darbuotojo. „O ką daryti tam, kuris dar neužaugo iki „senio“? – dėstė savo mintis A. Judžentis. Jo nuomone, Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti augančiam nedarbui, tačiau tai nereiškia, kad reikia skirti pinigų bedarbių pašalpoms mokėti. „Reikia siekti, jog darbdavys išsaugotų darbo vietas, būtų suinteresuotas kurti naujas. Tai galėtų būti subsidijos, investicijos, parama įmonei – įdarbinančiai, o ne atleidžiančiai“, – kalbėjo darbo biržos vadovas.
Žinoma, ne visi užsiregistravusieji darbo biržoje nori darbo. Nemaža dalis bedarbių čia kreipiasi dėl pažymų, užtikrinančių socialines garantijas ar lengvatas. Taip pat yra ir tokių, kurie, gaudami bedarbio pašalpą, net nesivargina ieškotis darbo. Kaip pastebėjo A. Judžentis, apatiškiausi – kaimo gyventojai, tad darbo biržoje registruojasi dėl jau minėtų priežasčių.
Girdint politikų kalbas apie tai, kad reikia veržtis diržus, matant spartų „piniginių plonėjimo“ metą, peršasi klausimas – kas bus toliau? „Bedarbių skaičius augs, o kur dar amnestuotieji Lietuvos tūkstantmečio proga?“ – atsakė A. Judžentis. Tad, kaip sakė vienas politikas, vaizdelis nekoks…
Pasidomėjome, kodėl taip tyliai darbo birža persikraustė į naujas patalpas? Direktorius neslėpė, kad objektas dar ne visai baigtas, rangovai vis dar dirba. O persikėlė tik dėl to, jog būtų patogiau ir klientams, ir darbuotojams. Štai senosiose patalpose per dieną buvo priimama 20 naujų darbo ieškančių asmenų, o dabar tokių „naujokų“ – apie 40 per dieną. Sunku įsivaizduoti, kaip tiek žmonių sutilptų siauruose koridoriuose. Gal ir negerai, kad, nepriėmus objekto, pradėta dirbti, bet, atsižvelgiant į esamą padėtį, erdvesnės patalpos – į naudą. Direktorius prasitarė, kad oficialus atidarymas turėtų būti kovo mėnesį.
Kad padėtis neatrodytų tokia beviltiška, pokalbio pabaigoje A. Judžentis išsakė viltį, jog pavasarį ji turėtų pagerėti. Lietuvoje kai kuriems darbams įtakos turi metų laikai. Taigi lieka tikėtis, jog artėjantis pavasaris į Plungę atneš ir darbo vietų.
