
Žemė, kurioje gyvename, kalba – per paukščių giesmes, upelio čiurlenimą, sodų žydėjimą, per žmonių rankomis sukurtą grožį. Lietuviai mėgsta puoselėti savo sodybas. Vieni jose sodina ryškiaspalvių gėlių kilimus, kiti pirmenybę atiduoda dekoratyviniams krūmams, treti siekia natūralumo, susiliejimo su gamta. Būtent tokia yra alsėdiškių Indrės ir Antano Žulkų sodyba, kurioje žalia sklypo juosta, tarsi nužengusi nuo namo terasos, bėga link tvenkinio, užšoka ant liepto ir neria tolyn, kol įsilieja į sraunų Sruojos upelį.
Sklypo gale – almantis Sruojos upelis
Per neseniai Alsėdžiuose vykusią miestelio šventę „Al siedu 2025“ buvo apdovanoti gyventojai, kurie, gražindami savo sodybų sklypus, kurdami juose privačius rojaus kampelius, puoselėja ir bendrą miestelio paveikslą. Tarp apdovanotųjų – Indrė ir Antanas Žulkai. Seniūnijos komisijos sprendimu sutuoktinių sodyba šiemet teikiama rajoninei gražiausių sklypų konkurso apžiūrai.
I. ir A. Žulkai aplinką tvarkyti pradėjo dar tebevykstant namo statybai. „Kai nusipirkome sodybą, joje buvo vienintelis naudoti tinkantis pastatas – po žeme įrengtas rūsys. O sklypas – visiškai nesutvarkytas“, – kalbėjo Indrė.
Dabar žemė išlyginta ir apsėta žole, kurią rūpestingai prižiūri žoliapjovė robotas. Teritorija apsodinta kalnų pušelėmis – Žulkai svajoja, kad jos kuo greičiau užaugtų ir suteiktų nors šiek tiek privatumo. Vidury sklypo – tvenkinys. Praėjusiais metais ant jo įrengta terasa, vandens paviršiuje žydi trijų spalvų lelijos, tarp kurių plaukioja laukinės antys. Nors vadinti laukiniais paukščius, kurie kas vakarą ateina prie namų slenksčio reikalauti lesalo, gal ir nebederėtų.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. rugpjūčio 14 d. numeryje (Nr.62)