Pastaruoju metu žarnyno mikrobiota tapo itin aktualiu mokslinių tyrimų objektu, atskleidžiančiu netikėtus žmogaus organizmo veikimo aspektus. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad mikroorganizmai, gyvenantys mūsų žarnyne, daro įtaką ne tik virškinimui ar imuninei sistemai, bet ir emocinei sveikatai. Šis dvikryptis ryšys tarp žarnyno ir smegenų gali atverti naujas perspektyvas siekiant gydyti depresiją, nerimą ir kitus psichikos sutrikimus. Taigi – ar tikrai „antrosios smegenys“ mūsų pilve gali lemti tai, kokios nuotaikos šiandien būsime? Kaip jos gali prisidėti prie depresijos ir nerimo atsiradimo? Atsakymus į šiuos ir panašius klausimus rasite straipsnyje.
Kas yra žarnyno mikrobiota?
Žarnyno mikrobiota – tai įvairialypė mikroorganizmų grupė, kurioje dominuoja bakterijos, tačiau taip pat yra virusų, grybelių ir kitų mikrobų. Kuo ji skiriasi nuo dar vieno populiaraus termino – mikrobiomos? Mikrobiota yra visų organizmų visuma, gyvenanti tam tikroje kūno vietoje, pvz., žarnyne. Mikrobioma apima ne tik pačius organizmus, bet ir jų genetinę informaciją bei sąveiką su žmogaus organizmu.
Žarnyno mikrobiota atlieka įvairias funkcijas:
- Padeda suvirškinti maistą;
- Padeda suaktyvinti imuninės sistemos atsaką;
- Padeda reguliuoti medžiagų apykaitą;
- Gamina neurotransmiterius ir hormonus, kurie turi įtakos mūsų emocinei būklei;
- Kai kurios žarnyno bakterijos gamina mūsų organizmui būtinus vitaminus.
Sveikatai palanki mikrobiota turi pasižymėti didele įvairove – kuo daugiau skirtingų rūšių bakterijų yra organizme, tuo stipresnė jo apsauga nuo patogenų. Vienos dominuojančios rūšies išplitimas gali būti susijęs su disbioze. Trumpai tariant, ji reiškia mikrobiotos pusiausvyros sutrikimą, kai gerųjų bakterijų kiekis sumažėja, o blogųjų padidėja.
Kaip žarnynas susijęs su mūsų emocine sveikata?
Visų pirma, žarnynas yra tiesiogiai susijęs su mūsų smegenimis. Juos jungia sudėtinga ryšio sistema, vadinama žarnyno-smegenų ašimi. Pastaroji apima klajoklio nervo, imuninės sistemos atsaką ir hormoninius signalus. Čia taip pat itin svarbi žarnyno mikrobiota. Žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos gamina tam tikras medžiagas, kurios veikia smegenų funkcijas ir nuotaiką, pvz., serotoniną.
Kai žarnyne sumažėja gerųjų bakterijų kiekis, pradeda dominuoti kenksmingos bakterijos ir atsiranda disbiozė. Šis disbalansas gali turėti įtakos jūsų emocinei sveikatai. Pavyzdžiui, disbiozė gali paskatinti žarnyno uždegimus, kurie neigiamai veikia žarnyno gleivinę ir leidžia toksinams patekti į kraujotaką. Jeigu toksinai pasiekia smegenis, jie gali paskatinti nuotaikos svyravimus ir nerimo atsiradimą. Tyrimai rodo, kad disbiozė taip pat siejama su depresija ir kognityviniais sutrikimais.
Žarnyno ir emocinės sveikatos ryšys yra abipusis. Pavyzdžiui, tyrimai patvirtina, kad stresas gali daryti stiprų poveikį žarnyno mikrobiotai. Teigiama, kad lėtinis stresas skatina kortizolio (streso hormono) išsiskyrimą, kuris gali sumažinti gerųjų bakterijų kiekį organizme. Tai sukuria užburtą ratą, nes disbalansas žarnyne skatina nerimą ir depresiją, kurie dar stipriau neigiamai veikia žarnyno sveikatą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys probiotikus, gali patirti mažesnį depresijos ir nerimo lygį. Jeigu norite pagerinti žarnyno bakterijų balansą ir nuotaiką, rekomenduojama į savo mitybą įtraukti daugiau fermentuotų produktų. Pagelbėti gali ir kokybiškas gerųjų bakterijų produktas, t. y. vaistinėje parduodami probiotikai.
