![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Gegužės mėnuo Bažnyčioje skiriamas Švč. Dievo Motinai pagerbti. Bažnyčiose vyksta pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. „Mojavinės“ giesmės vakarais skamba ir namuose, šeimos rate, ir žydinčiuose laukuose, prie koplytėlių, pastatytų Dievo Motinos garbei. Giesmėse Dievo Motinai atsispindi meilė, gailestingumas, gyvas tikėjimas ir gamtos grožis. Jos padeda žmogui pakilti nuo žemiškų rūpesčių, sustiprėti dvasiškai bei fiziškai.
Pagerbdami savo dangiškąją Motiną, pirmąjį gegužės sekmadienį prisimename ir savo mamas, močiutes, sveikiname jas, lankome jau iškeliavusiųjų amžinybėn kapus.
Gegužės 1-ąją Bažnyčia mini Šv. Juozapą Darbininką. Šis Nazareto amatininkas savo darbu padėjo išgyventi Marijai ir Jėzui. Jis mokė Dievo Sūnų darbo. Šv. Juozapas – visų darbininkų pavyzdys ir globėjas. Ši šventė naujai nušviečia darbo
prasmę: krikščioniui darbas nėra vien tik būdas tobulinti tai, kas sukurta gamtos, ir pasitarnauti savo brolių bei seserų bendruomenei, jis taip pat leidžia artimai dalintis Dievo Sūnaus, tapusio žmogumi, būtimi ir kviečia su darbu neatskiriamai susijusius kentėjimus jungti prie Kristaus kentėjimų. Šitaip suvokiamas darbas yra kelias Dievo link.
Gegužės 12 d. šiemet Bažnyčia švenčia Šeštines – Kristaus Žengimą į dangų. Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Prisikėlimo, Kristus, paskutinį kartą pasirodęs mokiniams, pakyla pas savo Tėvą, iš kurio buvo atėjęs ir įsikūnijęs Marijos įsčiose. Žengimo į dangų iškilmė tradiciškai švenčiama Velykų laiko – šeštos savaitės – ketvirtadienį, lygiai 40 dienų po Velykų. Lietuvoje ir kitose šalyse ji keliama į septintą Velykų laiko sekmadienį, kad tikintiesiems būtų lengviau joje dalyvauti. Keturiasdešimt dienų, prisikėlusio Jėzaus fiziškai praleistų su savo mokiniais, buvo tikrai ypatingas mokymo laikotarpis, būtinas apaštalų tikėjimui Kristaus Prisikėlimu sustiprinti. Taip pat reikėjo padėti suprasti, kad dėl Prisikėlimo Jėzus galutinai įžengė į savo Tėvo šlovę. Žinoma, kad Kristus ir toliau bus su mumis visas dienas iki pasaulio pabaigos, tačiau tai jau dvasinis buvimas. Jo žmogiškumas, kilęs iš šio pasaulio, visiškai sudvasintas ir išaukštintas dieviškoje šviesoje. Todėl prisikėlęs Kristus yra Visatos Valdovas, mūsų pačių prisikėlimo versmė ir naujos bei galutinės kūrinijos pradžios taškas.
Septintą Velykų sekmadienį (į kurį, kaip minėta, Lietuvoje nukeliamos Šeštinės), švenčiama Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena. Šiais metais dar popiežiaus Benedikto XVI paskelbta žinia šiai dienai: „Socialiniai tinklai: tiesos ir tikėjimo vartai; naujos evangelizavimo erdvės“.
Gegužės 13 d. minime Fatimos Švč. Mergelę Mariją. 1917 m. popiežius Benediktas XV organizavo maldų Marijai, visų malonių Tarpininkei, „kryžiaus žygį“, kad būtų išgelbėtas pasaulis, kurį tuomet niokojo Pirmasis pasaulinis karas. Po savaitės nerimastingas jo kvietimas gavo atsakymą iš pačios dieviškosios Tarpininkės lūpų. Nuo gegužės iki spalio, kiekvieno mėnesio 13 d., Mergelė Marija pasirodydavo trims piemenėliams (Liucijai, Pranciškui ir Jacintai) Fatimoje (Portugalija). Motinos širdies skausmas skatina kreiptis į savo vaikus, kurių likimas pavojuje. Piemenėlių ji prašo: „Melskitės, daug melskitės ir aukokite aukas už nusidėjėlius; tiek daug sielų patenka į pragarą, nes nėra kas melstųsi ir aukotųsi už jas…“ Fatimos žinia – tai raginimas atsiversti, kvietimas, kad žmonija nebūtų bendrininkė „slibino“, kurio „uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn“ (Apr 12, 4). „Galutinis žmogaus tikslas – tai Dangus, tikrieji jo namai, kur dangiškasis Tėvas su gailestinga meile visų laukia“, – sakė Jonas Paulius II 2000 m. gegužės 13 d. Pranciškaus ir Jacintos beatifikacijos metu.
Gegužės 19 d. šiemet švęsime Sekminių iškilmę. Pasakojimą apie Žengimą į dangų Apaštalų darbuose Šv. Lukas baigia taip: „Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamo Alyvų kalno…Parėję susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję… Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidavė maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei broliais“ (Apd 1, 12-14). Paklusdami savo Mokytojo nurodymams, apaštalai rengiasi priimti Šventąją Dvasią, žadėtąją Dievo dovaną. Sekdama šiuo pavyzdžiu, Bažnyčia irgi kasmet laukia naujo Šventosios Dvasios išliejimo per Sekminių liturginį šventimą. Devyndienis prieš šią šventę visiems krikščionims turėtų būti intensyvaus susikaupimo metas. Pažymėtina, kad po Jėzaus Žengimo į dangų, mokiniai, užuot vėl ėmęsi įprastinių darbų, pasilieka kartu su Marija ir atsiduoda maldai. Šiomis dienomis prieš Sekmines Bažnyčia vienybėje su Dievo Motina irgi be perstojo meldžiasi, kad visi jos vaikai iš naujo gautų Šventosios Dvasios dovanų.
Sekmadienį po Sekminių (šiemet gegužės 26-ąją) švęsime Švenčiausiosios Trejybės iškilmę. Kas yra Dievas ir Jo nuostabusis slėpinys? Anot filosofijos, Dievas yra Aukščiausia Būtybė, pirmas transcendentinis pradas, visos visatos pradžia ir pabaiga. Jis taip pat yra vienintelis ir visagalis Senosios Sandoros Dievas, meilės ir gailestingumo kupinas Viešpats. Tačiau iš Naujojo Testamento visumos iškyla kitoks ir netikėtas apreiškimas: vienintelė dieviška ir visiškai paprasta prigimtis, neribota galybė visa ko, kas egzistuoja, gėrio šaltinis, amžinos šviesos ir ramybės vandenynas – visa tai slypi trijuose atskiruose asmenyse, kurie gyvena susiję tarpusavio priklausomybės ryšiais ir amžinai dalydamiesi pažinimu bei meile. Tokia bendrystė turėtų egzistuoti tarp visų protingų būtybių, angelų ar žmonių. Trejybės asmenys neužsisklendę savyje, kiekvienas jų visiškai atsigręžęs į kitus du. Sūnus yra atvaizdas arba Žodis, atspindintis ir tobulai išreiškiantis Tėvą. Šventoji Dvasia yra ryšys, jungiantis Tėvą ir Sūnų, asmuo, išreiškiantis abipusę jų meilę.
Gegužės 31 d. minimas Evangelijoje aprašytas Marijos apsilankymas pas savo giminaitę Elzbietą.
5 d. VI Velykų sekmadienis. Motinos diena.
Jn 14, 23-29: „ Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“.
12 d. Kristaus žengimas į Dangų (Šeštinės).
Lk 24, 46-53: „Jėzus nusivedė mokinius palei Betaniją ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų“.
19 d. Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės).
Jn 20, 19-23: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.
26 d. Švenčiausioji Trejybė.
Jn 16, 12-15: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas dar turi įvykti“.