Dažnai išgirstame kalbant: „Va, jeigu gyventume didesniame mieste, kiek galimybių atsivertų“. Bet ar iš tiesų taip yra? Štai Žemaitijos dailininkų sąjungos pirmininkas Virgilijus Bizauskas uostamiesčio šurmulį iškeitė į mažo miestelio – Tverų apylinkes. Jį kalbiname apie gyvenimą ir kūrybą čia.
– Ką Jums, kaip profesionaliam menininkui, reiškia žodis kultūra?
– Man tai gyvenimo būdas. Kūrybinis darbas vienaip ar kitaip su tuo susijęs, sukiesi tame rate. Susiduriu su įvairiais žmonėmis, tačiau galiu pasakyti, kad menininko duona tikrai nėra lengva. Jei nedirbsi – ir pasiekimų nebus. Tiesa, kūrybinėje srityje dirbantys žmonės taip pat labai įvairūs – vieni darbu pasiekia savo tikslų, kiti – atsiduria reikiamu laiku ir tinkamoje vietoje, o kiti, nors ir talentingi bei darbštūs, būna, kad neprasimuša ir nors tu ką.
– Ar Tveruose nepasigendate didesnio miesto šurmulio?
– Dabar mėgaujuosi ramybe. Bet kokiam kūrybiškai dirbančiam žmogui jos labai trūksta. Kadangi dirbu pedagoginį darbą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedroje, laikas, per kurį nuvykstu iki darbo, padeda pervertinti mintis. Apie Tverus sužinojau, nes, gyvendamas Klaipėdoje, kartais mėgdavau pasivažinėti po Žemaitiją. Fotografavau čia miestelius, kapines, bažnyčias, senovinę architektūrą. Pravažiuojant pro Tverus, kilo mintis, kad norėčiau čia turėti sodybą. Mane traukia laisvė, tyla, gamta. Pro langus nereikia žiūrėti į pilkas sienas.
– Kuriate vitražus, tapote, fotografuojate. Kuri kūrybos sritis Jums artimiausia?
– Kuriu vitražus, projektuoju interjerus, dirbu pedagoginį darbą. Tikriausiai geriausiai jaučiuosi, kurdamas vitražus – suderini su užsakovu eskizus, kuri, sumontuoji. Be abejo, žiemos metu užsakymų turiu mažiau. Prisimenu visai neseniai teko kurti vitražą Klaipėdos Licėjui – vaikai labai džiugiai tai priėmė, iki tol jie vitražą buvo matę tik bažnyčioje.
– Esate Žemaitijos dailininkų sąjungos vadovas. Kaip gyvuoja ši sąjunga, kokios kūrybinės nuotaikos, surengti renginiai?
– Ši sąjunga ypatinga tuo, kad vienija Žemaitijoje dirbančius ir profesionalius, ir mėgėjus meno kūrėjus. Be abejo, riba tarp profesionalaus ir mėgėjo menininko labai trapi. Žemaitijos dailininkų sąjunga rengia savo narių parodas, plenerus, paskaitas. Dalyvauja universitetų dėstytojai ir paskaitose pateikia tokios medžiagos, kurios ir geriausiuose vadovėliuose nerastum. Į būstinę Klaipėdoje kviečiame menininkus su parodomis iš Žemaitijos, iš Šiaulių, ir net iš Latvijos. Į kaimynines šalis parodų vežti kol kas neturime galimybių.
– Ar šiemet vyks jau kone tradiciniu tapęs Jūsų organizuojamas pleneras? Kada ir kur, kas jame gali dalyvauti?
– Šiemet liepos mėnesį turėtų vykti. Atvykusius menininkus pernai apgyvendinome žirgyno teritorijoje, buvo apie 10 žmonių. Tikiuosi šiemet sulaukti daugiau dalyvių iš Rietavo. Bandysime organizuoti užsiėmimus su vaikais. Plenerų metu sukauptus darbus eksponuosime parodose.
