Šiandien Senamiesčio vidurinė mokykla stovi ant skaudaus permainų slenksčio – išleidžia paskutiniuosius abiturientus ir nuo Rugsėjo 1-osios pradeda funkcionuoti jau kaip pagrindinė mokykla. Ir liūdna, ir pikta, kad stipriausiai, aukščiausią reitingą turinčiai rajono mokyklai nebeleidžiama teikti vidurinio išsilavinimo, tačiau to, kas įvyko, jau nebepakeisi. Jei jau taip lemta, įstaiga garbingai pasitinka pagrindinės mokyklos statusą ir savo ugdytiniams žada tokios pat aukštos kokybės mokymą bei gražias tradicijas. O baigiantieji apgailestauja, kad ateinančios kartos nebeturės galimybės į aukštąsias „išskristi“ iš Senamiesčio vidurinės.
Taip jau susiklostė (toks buvo rajono mokymo įstaigų tinklo optimizavimo planas, Savivaldybės tarybos sprendimai ir t. t.), kad nuo Rugsėjo 1-osios Senamiesčio vidurinė taps pagrindine, o vidurinį išsilavinimą mieste beteiks viena bendrojo lavinimo įstaiga –
„Saulės“ gimnazija. Keista, ar ne: juk buvo laikai, kai turėjome penkias vidurines, o dabar „žaidime“ viena belieka. Nors visuomenė mano, kad tai neteisinga – palikus vieną mokyklą, iš moksleivių atimama pasirinkimo laisvė, bet yra taip, kaip yra.
Baigiantis mokslo metams, pasidomėjome, kokie jie buvo Senamiesčio vidurinei, ar moksleiviai ir mokytojai nenuleido rankų – juk taip ar taip nuosprendis jau paskelbtas. Paaiškėjo, kad, atvirkščiai, – mokykla tiesiog sužydėjo. Vien tai, kad žurnalo „Veidas“ skelbtame vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų reitinge Senamiesčio vidurinė iš 127 vietos (2011 m.) šoktelėjo į 57-ąją (2012 m.), kiek daug pasako. Beje, pagal tą patį reitingą Senamiesčio mokykla, lyginant su kitomis mūsų rajono vidurinėmis mokyklomis, yra aukščiausioje pozicijoje. O kur dar puikūs valstybių brandos egzaminų rezultatai, pasiekimai olimpiadose, popamokinė veikla.
2012-aisiais Senamiesčio mokyklos abiturientai ypač sėkmingai laikė valstybinius brandos egzaminus. Laikydami lietuvių kalbą 54,2 proc. dvyliktokų surinko 50-99 balus (vidurkis rajone – 51,6 proc.), iš matematikos 50-99 balus gavo 40,3 proc. laikiusiųjų (rajone – 31,2 proc.), anglų kalbos – 57,4 proc. (rajone – 43,7 proc.), istorijos – net 75 proc. (rajone – 41,2 proc.), biologijos – 54,5 proc. (rajone – 25,9 proc.). Žinoma, ne ką prastesnių rezultatų tikimasi ir šiemet.
„Buvo stipri, tokia ir išlieka“
Kaip sakė mokyklos direktorius Algirdas Serva, be to, kad moko vaikus, Senamiesčio vidurinė, gyvuojanti nuo 1975-ųjų ir išleidžianti 38-ąją abiturientų laidą, turi ir senas gražias tradicijas, aktyvią popamokinę, projektinę veiklą, draugystę su švedais, ispanais, italais. Jau dešimtmečius žinomas šios mokyklos choras, įstaiga turi daug gabių dailininkų, muzikantų, sportininkų, kelias folkloro grupes. Taigi yra galimybės atsiskleisti įvairiausiems gabumams.
Anot direktoriaus, Senamiesčio vidurinė buvo stipri mokykla, tokia ji ir išlieka, nes niekas nekinta – žmogiškieji ištekliai, tradicijos, materialinė bazė. Paklaustas, ar, netekusi vidurinės statuso, mokykla netenka ir geriausiųjų specialistų, A. Serva atsakė: „Tikrai ne. Yra pedagogų, kurie išeina, bet tik dėl to, kad jiems sumažėja arba nelieka darbo krūvio, o kad išeitų dėl pasikeitusio statuso, kad žmonėms būtų neprestižas dirbti pagrindinėje mokykloje, tokių nėra. Nes mes visi čia įleidę šaknis.“
Įstaigos vadovo teigimu, netekusi vienuoliktokų ir dvyliktokų, mokykla visas „pajėgas“ mes į pagrindinio ugdymo grandį. „Jei anksčiau labiau orientuodavomės į vyriausiuosius, tai dabar mūsų prioritetas bus devintos-dešimtos klasės. Jau šiemet pastebėjome, kad toje grandyje turime kur kas daugiau olimpiadų prizininkų“, –
kalbėjo vadovas.
Mokiniai: „Gaila, kad neturim galimybės vidurinę baigti čia“
Prieš suskambant paskutiniajam skambučiui, pakalbinome ir Senamiesčio vidurinę paliekančius moksleivius – dešimtokus ir dvyliktokus.
Mindaugas Rumšas: „Man Senamiesčio vidurinė suteikė daug galimybių: dainavau chore, dalyvavau skaitovų konkursuose, muzikavau grupėje. Ir projektinė veikla labai įdomi – buvau išvykęs į Švediją, susiradau draugų, o vėliau ir pačiam svečią teko priimti. Šioje mokykloje aš – nuo pirmosios klasės. Ir brolis Senamiestį baigė, tad labai gaila, kad teks išeiti. Toliau mokysiuos „Saulės“ gimnazijoje. Turiu pasakyti, kad nerimauju dėl pokyčių, adaptacijos, bet išeinu stipriai paruoštas, gerai išmokytas.“
Tomas Bilkauskas: „Aš taip pat jaučiuosi stipriai – gerai moku fiziką, chemiją, anglų kalbą, esu dalyvavęs ir laimėjęs olimpiadose. Tačiau toliau mokytis planuoju ne Plungėje, o Šiauliuose, Didždvario gimnazijoje. Jei jau mano mokykloje vienuoliktų-dvyliktų klasių nelieka, mokslui pasirinkau kuo stipresnę įstaigą, nesvarbu, kad kitame mieste. Žinau, kad ir kiti dešimtokai išvyksta – į Šiaulius, Klaipėdą.“
Simona Bitarytė: „Man Senamiesčio vidurinėje mokykloje ne tik mokslai puikiai sekėsi – buvau pastebėta ir kaip sportininkė, gera bėgikė. Teko dalyvauti keturkovėse, spartakiadose. Ne kartą ir rajone, ir respublikinėse varžybose tapau prizininke, buvau apdovanota. O kokie mokslai geriausiai sekėsi? Tai kad visi – kai turi gerus mokytojus, viskas sekasi. Toliau mokysiuos „Saulės“ gimnazijoje, tik dar neapsisprendusi, ką vėliau studijuosiu.“
Monika Gerybaitė: „Man apmaudu, kad negaliu baigti Senamiesčio vidurinės, nes ir mano mama čia mokėsi, ir kiti artimieji. Pamenu, kaip prieš porą metų kovojom dėl Senamiesčio, piketavom, bet… išsaugoti mokyklos nepavyko. Šie metai man buvo itin sėkmingi – tapau rajoninių istorijos, anglų kalbos, matematikos, rusų kalbos olimpiadų prizininke, dalyvavau respublikinėse. Taip kad į gimnaziją išeinu gerai paruošta.“
Dainora Jonušaitė: „Aš esu iš tos laidos, kuri prieš dvejus metus dar išsikovojo teisę baigti Senamiesčio vidurinę. Taigi turėjau galimybę mokytis čia visus dvylika metų, kiti jos nebeturės. Tą laiką, kai buvo sprendžiamas mūsų likimas, pamenu kaip košmarą – ryt Rugsėjo 1-oji, o mes dar nežinom, į kurią mokyklą eisim. Džiaugiuosi, kad baigiau mokyklą, kurioje mokytojavo mano močiutė, mokėsi mama, jos sesės. Studijuosiu ką nors, susijusį su matematika, bet mano didžiausiu pomėgiu visada liks dailė. Mat pernai mane pastebėjo dailės mokytoja Aldona Bieliauskienė, pradėjau lankyti jos vadovaujamą studiją, o išeidami kartu su draugais mokyklai paliekame mūsų sukurtą freską.
Vitalija Šimkutė: „Prieš dvejus metus aš taip pat jau buvau nunešusi dokumentus į „Saulės“ gimnaziją, bet, atsiradus galimybei, nedvejodama grįžau. Mokiausi čia nuo penktos klasės. Esu beveik dešimtukininkė, dalyvavau olimpiadose, o dabar, artėjant valstybiniams brandos egzaminams, jaučiuosi stipri ir pasiruošusi. Ir už tai esu dėkinga geriems mokytojams. Jei pavyks, norėčiau studijuoti farmaciją.“
