Kiekvienais metais tradiciškai, prieš Plungės miesto šventę, sudarytai komisijai tenka nelengva užduotis – išrinkti gražiausias sodybas, puikiai aplinką besitvarkančias įmones, daugiabučių namų bendrijas.
Šiemet, kaip ir pernai, komisijai pirmininkavo Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-vyr. architektė Kristina Krikštanaitė. Padėjėjais paskirti mero patarėja Daina Martišienė, miesto seniūnas Gintaras Domarkas, seniūno pavaduotoja Laima Laivienė, na, ir, žinoma, žiniasklaidos atstovai.
Gal dėl karščio, o gal dėl vis labiau „augančių“ tvorų komisija ilgokai važinėjo po miestą, bandydama pamatyti kažką tokio: „Vau“. Tiesa, reikėtų paminėti, kad, žinodami plungiškių silpną vietą – nuo pašalinių akių atsitverti aklina tvora, – šiais metais komisijos nariai važinėjo gerokai aukštesniu automobiliu. Bet likome it musę kandę – panašu, kad Plungėje į ūgį auga ne tik vaikai, bet ir tvoros. Tad buvo suabejota, ar verta stengtis ką nors pamatyti pro tvoros plyšelį. „Nenori – nereikia, norės – nebus“, – atrodo, yra toks posakis.
Rasti tą ypatingąją sodybą kiekvienais metais darosi vis sunkiau. Nežinia, ar čia komisija priekabesnė pasidarė, ar gyventojai nebe taip aktyviai puoselėja savo teritorijas, o gal gerokai suvėlavęs pavasaris pakišo koją. Be to, renkant gražiausią sodybą, laikomasi auksinės taisyklės – įvertintųjų ankstesniais metais dabar nebeapdovanoti. Ir, kaip sakė seniūnas, jau seniai pastebėta, jog tie, kurie tvarkėsi anksčiau, ir toliau puoselėja aplinką.
Reikia pripažinti, kad, užsukus į Margirio, Platelių, Žemaitės, M. Valančiaus, Pievų gatves, komisija ne kartą šaukė: „Seniūne, stok, čia gražu“. Žinoma, neaplenktos Rietavo, Tiesos, Aušros, Gandingos, Stoties, P. Plechavičiaus gatvės. Nausodžio gatvėje taip pat buvo kur akis paganyti. Ko gero, neliko neaplankyta nė viena platesnė asfaltuota ar siaurutė duobėta gatvelė. Tad lai neįsižeidžia tie, kurių nepaminėjau.
Suprantama, per vieną dieną visko ir neapžiūrėsi, tad komisija net tris kartus riedėjo į Plungės gatves. Nuvažiuota ne viena dešimtis kilometrų. Kad būtų lygybė, o komisija išvengtų kaltinimų nesąžiningumu, dėmesys kreiptas ne tik į aplinkos grožį, bet ir tai, kokia architektūra, kokio dydžio namas, kuriais metais jis statytas.
Apžiūrėjus privačias valdas, dairytasi ir į daugiabučių kiemus. Komisija juokavo, kad, ko gero, kitais metais daugiabučių namų savininkų bendrijų už gražiai tvarkomą aplinką apdovanoti nebereiks. Nemažai jau apdovanota, o bene 16-ai bus vykdoma renovacija. Tad komisijai teko žiūrėti akis išplėtus, kad tik nepraleistų gražiausiai susitvarkiusio daugiabučio.
Kiekvienais metais renkamos ir savo aplinką gražiai tvarkančios įmonės. Tiesa, pernai iš dar neapdovanotų įmonių rinkti nebuvo iš ko. Džiugu, kad šie metai rezultatyvūs – tokia įmonė atsirado.
Važinėdama po miestą, gražiausios sodybos ieškotojų komanda pastebėjo, kad iš kiemų dingo plastikiniai nykštukai, bet atsirado daugiau akmenų. Na, bet kas vienam gražu, kitam nebūtinai turi patikti. Et, kad dar tos aukštos tvoros, lyg burtų lazdele mostelėjus, imtų ir išnyktų. Ko gero, į paieškas tektų leistis pėsčiomis, o kandidatų į gražiausios sodybos titulą būtų dešimtimis. Matyt šiuolaikiniai žmonės grožį kuria tik sau, todėl viską ir slepia nuo pašalinių akių. O gal bijo pavyduolių?
Išvažinėta, išžvalgyta, tad komisijai liko tik nuspręsti, ką iš visos gausybės grožio puoselėtojų apdovanoti šiais metais. Tiesa, seniūnas neslėpė, kad greičiausiai dovanos laimėtojams bus atvežtos asmeniškai į namus, prieš ar po miesto šventės.
