Gegužės 30 d. Savivaldybės tarybos posėdžio metu, svarstant klausimus dėl Plungės rajono zonų šilumos ūkio specialiojo plano įgyvendinimo vieno punkto pakeitimo ir dėl leidimo UAB „Plungės šilumos tinklai“ sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, užvirė diskusijos. Teko net skelbti trumpą pertraukėlę.
Svarstant klausimą, ar įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorę Astą Beierle Eigirdienę „Plungės šilumos tinklų“ valdybos posėdyje balsuoti už trišalę Savivaldybės, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ sutartį, tarybos nariams kilo abejonių, ar prie šio klausimo neteks grįžti dar kartą. Algirdas Pečiulis tikino pastebėjęs, jog sutarties, ant kurios turėtų pasirašyti administracijos direktorė, redakcija kitokia nei buvo ankstesnė. „Man ir šiandien dar kyla įvairių klausimų, praėjusį kartą pro ausis praleidom, kad „Plungės šilumos tinklų“ valdyba buvo prieš sutarties pasirašymą“, – kalbėjo Albertas Krauleidis.
Žodžio paprašė ir „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus. Anot verslininko, praėjusiame tarybos posėdyje pasireiškęs priešiškumas nesuprantamas. „Miestui pasiūlyta sutvarkyti šilumos ūkio infrastruktūrą. Apie prisijungimą dar nėra kalbos. Ši sutartis apie įmonės investiciją be jokios grąžos“, – piktinosi L. Skierus. Verslininkas tarybos nariams taip pat pateikė ir savo skaičiavimus. Anot jo, praėjusį šildymo sezoną „Plungės šilumos tinklai“ už megavatvalandę mokėjo po 84 Lt, kai „Plungės kooperatinei prekybai“ po bandymų ji kainavo 60 Lt.
L. Skierus sakė domėjęsis, kad kituose rajonuose mokėta net po 55 Lt už megavatvalandę. „Jūs, išgirdę tokius skaičius, turėtumėt sėdėti prokuratūroje. Susidaro didelė suma, o kas ją sumoka? Pensininkas Juozas iš penkto aukšto arba mokyklos direktorius“, – piktinosi verslininkas.
Nurimus aistroms, tarybos nariai priėmė sprendimą administracijos direktorę įpareigoti pasirašyti trišalę sutartį.
A. Beierle Eigirdienei suteiktas ir įgaliojimas Savivaldybei atstovauti „Plungės šilumos tinklų“ valdybos posėdyje, svarstant klausimą keleriems metams su UAB „Plungės bioenergija“ pratęsti patalpų nuomos sutartį. Pradėjus nagrinėti šį klausimą, tarybai teko išklausyti ir Vyriausybės atstovės Telšių apskrityje Loretos Bagdonavičienės pastabų. Anot jos, Savivaldybė nėra šimtaprocentinė „Plungės šilumos tinklų“ akcininkė, todėl priimant sprendimus, reikia atsižvelgi ir į kitų akcininkų nuomonę.
Klausimą pristatęs tarybos narys Romas Remėza sakė, kad 0,03 akcijos priklauso nežinomiems akcininkams, ir abejojo, ar jų nuomonė turėtų svarią reikšmę. Tarybos narys sakė, kad reikia nuspręsti, kokiam laikui pratęsti nuomos sutartį. „Plungės bioenergija“ norėtų penkeriems metams, o siūloma dvejiems.
Į posėdį atskubėjęs „Plungės bioenergijos“ atstovas paaiškino, kad trumpas nuomos laikotarpis „suriša rankas“ ilgalaikiam investicijų planavimui, o tai esą lemia ir šilumos kainą plungiškiams. Vieni tarybos nariai pritarė, kad ilgesnis laikotarpis leidžia įmonei laisviau jaustis planuojant savo darbus, kiti siūlė pritarti trumpesniam nuomos laikotarpiui. Išgirdę, kad ateityje plungiškiams šildymas kainuos pigiau, tarybos nariai juokavo, kad kuo ilgiau kalbama apie Plungės šilumos ūkį, tuo labiau pinga šiluma.
Po trumpos pertraukėlės tarybos nariai nutarė, kad negyvenamos patalpos, kuriose dirba „Plungės bioenergija“, įmonei bus išnuomotos dar penkeriems metams.