Ketvirtadienį į „Plungės“ redakciją paskambinusi Genovaida Kelerienė iš Kapsūdžių k. (Žlibinų sen.) siūlė atvažiuoti ir pasižiūrėti – jos miškelyje kažkas išmetė šiukšles. Moteris tikino, jog tai galimai vienos Plungėje gerai žinomos skolų išieškojimo kontoros vadovo „turtas“. Išgirdę paminėtą pavardę, nepatikėjom. „Negali būti, ko gero, pokštas“, – svarstėm. Nusprendėm nuvažiuoti: geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą sykių išgirsti.
Šiukšles į miškelį –
iš seno įpratimo?
Kartu su G. Keleriene leidžiamės prie miškelio, kuriame aptiktos šiukšlės. Tiesa, anot kapsūdiškės, dar prieš dieną krūvelė buvusi didesnė, o dabar – dalis atliekų surinkta, kitos kažkaip atsidūrė giliau miškelyje.
Kaip pasakojo ponia Genovaida, apie suverstas šiukšles trečiadienio rytą jai pasakė kaimynai. Mat pastarieji į ganyklas važiuoja keliuku, vedančiu per jos miškiuką. Išgirdusi tokią žinią, moteris nuėjo apsižvalgyti ir nepatingėjo apžiūrėti radinio. Ir – „bingo“! Kaip tvirtino kapsūdiškė, tarp šiukšlių ji aptiko I. G. kontoros firminių blankų. Surinkusi daiktinius įrodymus, kapsūdiškė tiesiu taikymu patraukė į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūrą. Ten, paaiškinusi situaciją ir pateikusi įrodymus, parašė pareiškimą.
Anot moters, prie šiukšlių krūvos buvo atvažiavę ir aplinkosaugininkai. „Pati tuo metu buvau išvykusi, tad nemačiau, ką jie darė“, – pasakojo G. Kelerienė. Bet, pasak kapsūdiškės, po aplinkosaugininkų vizito, naktį, o gal anksti ryte, kažkas šiukšles aprinko. Rinkti tai rinko, bet ne viską. Savo akimis matėme rūbų, baldų liekanų, pjuvenų, maisto atliekų, įvairiausių reklaminių žurnaliukų. Tiesa, firminių kontoros blankų neradome, bet vienas reklaminis žurnalas tikrai buvo adresuotas I. G. „Nesuprantu, tokias pareigas žmonės eina, o šitaip elgiasi“, – svarstė G. Kelerienė. „Kažkada netoli buvo šiukšlynas, tad žmonės taip daro, ko gero, iš įpročio“, – Genovaidai antrino jos sūnus.
Tačiau dabar čia – privati nuosavybė. Kažin, ar prišiukšlinęs ponas (-ia) apsidžiaugtų vieną rytą savo valdoje radęs (-usi) atliekų krūvą?
„Nieko aš nenoriu, tik tegul atvažiuoja ir susirenka tai, ką paliko, tegul sutvarko“, – atsisveikindama tarstelėjo ponia Genovaida.
Šiukšlintojui – bauda
Aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Nerijus Ablingis patvirtino, kad šiukšlintojas nustatytas, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Asmuo turėtų būti nubaustas už aplinkos teršimą (nuo 100 iki 200 Lt bauda).
Tiesą sakant, labai jau knietėjo sužinoti, kaip agentūros specialistams pasiteisino I. G.
Kitą dieną po mūsų vizito į Kapsūdžius, susisiekę su aplinkos apsaugos agentūros specialistu Roku Šatkumi, kuris tiria šį atvejį, sužinojome, kad šiukšlintojas – plungiškis moksleivis D. N.
Pasak specialisto, trečiadienį, gavę pranešimą ir nuvykę į vietą, sutiko žmogų, kuris matė ir užfiksavo vaikinuko vairuoto automobilio valstybinius numerius. Taigi, turint tokius duomenis, kaltininkas surastas „super“ operatyviai. Kaip sakė R. Šatkus, vaikinukas tvirtino šiukšles vežęs seneliui į kaimą, o kad jos netyčia šlumštelėjo į miškelį, net nepastebėjęs. Kadangi nusižengimas išaiškintas, jaunuoliui liepta šiukšles surinkti.
R. Šatkus tikino, kad ketvirtadienį dar kartą nuvyko į Kapsūdžius įsitikinti, ar vaikinas įvykdė paliepimą. Pasak aplinkosaugininko, jam bendraujant su G. Keleriene, į „nusikaltimo“ vietą atvyko ir moksleivis. Jaunuolis bandęs rinkti tik savas šiukšles, o kurios jam esą nepriklausė, ketino palikti. „Pasakiau jam, kad visos šiukšlės – iki degtuko – turi būti surinktos, nesvarbu, kam jos priklauso“, – telefonu pasakojo R. Šatkus.
Sutapimas?
Atrodo, taip ir turi būti: šiukšlintojas nustatytas, savo kaltę pripažino, bauda paskirta, bet… Ramybės neduoda vienas klausimėlis. O kaipgi anksčiau minėtosios kontoros firminiai blankai ir žurnalistų užfiksuotas konkretaus asmens vardas ir pavardė? Deja, aiškaus atsakymo taip ir nesulaukėm. Pasak specialisto, kas ten žino, kaip to asmens šiukšlės atsirado miškelyje. Anot R. Šatkaus, jei nebūtų užfiksuota, kad šiukšles atvežė moksleivis, ko gero, „galų“ būtų ieškoma pagal minėto asmens duomenis.
Kaip sakoma, už rankos nepagautas – ne vagis. Bet pripažinkime, mažai tikėtina, kad kažkas atvažiuotų į svetimą kiemą, paimtų šiukšles ir vežtų jas pas savo senelį į kaimą. Nori nenori peršasi išvada, jog kažkas surado atpirkimo ožiuką. O gal taip jau sutapo, kad ir moksleivio D. N., ir anksčiau minėto I. G. šiukšlės visai netyčia „iškrito“ į tą patį miškelį.
