Kol didieji aviacijos muziejai pasakoja pasaulio skrydžių istorijas, Viekšniuose jau 45 metus gyvas Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus kalba apie žmogų, kuris Lietuvoje apie skrydį svajojo gerokai anksčiau, nei tai tapo realybe.
Memorialinis muziejus įkurtas istoriniame name, kuriame aviacijos pradininku laikomas išradėjas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Šiandien jame eksponuojami aviacijos prietaisai, „Žemaičių garlėkio“ ir „Lituanicos“ modeliai, saugomi su aviacija susiję dokumentai bei kolekcijos.
Lankytojams – aviacijos eksponatai
Muziejus buvo oficialiai įkurtas 1981 metų gegužės pradžioje istoriniame name Viekšniuose, kuriame Aleksandras Griškevičius, kuris įvardijamas kaip aviacijos Lietuvoje pradininkas, praleido paskutinius 3 savo gyvenimo metus. Muziejaus įkūrimo iniciatoriai buvo jau amžinybėn išėję kraštotyrininkai Viekšnių vidurinės mokyklos direktorius, istorikas Algirdas Gedvilas ir medikė bei pirmoji muziejaus gidė Apolonija Sriubaitė.
Jie kartu surinko pirmuosius eksponatus ir parengė ekspoziciją, kuri ir dabar lankytojus pasitinka didžiajame namo kambaryje. Ekspozicijoje – A. Griškevičiaus suprojektuoto „Žemaičių garlėkio“ modelis, savamokslio konstruktoriaus autografas, parašytų knygų kopijos, stenduose išdėstytos ženkliukų, medalių, pašto ženkliukų, kalendoriukų kolekcijos aviacijos tema. Čia taip pat eksponuojamas Atlantą perskridusio lėktuvo „Lituanica“ modelis, sklandytuvų ir lėktuvų prietaisai – dirbtinis aviacinis horizontas, vadinamoji lėktuvo „juodoji dėžė“, variometrai, greičio matavimo prietaisai, sklandytojų planšetės.
Muziejus lankytojus priima nuo antradienio iki šeštadienio. Pasak muziejininkės Audronės Stankuvienės, atvyksta pavieniai lankytojai, sulaukiama svečių iš Latvijos. Norintieji muziejų aplankyti didesnėmis grupėmis kviečiami užsiregistruoti iš anksto.
Kodėl tapdavo lakūnais?
Muziejaus parodų salėje kiekvienais metais surengiama bent viena paroda, susijusi su aviacija: 2023 metais čia veikė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune muziejininkų parengta keliaujanti paroda „Skrydžio tikslas – Lietuva“, pasakojanti apie įsimintiną „Lituanicos“ skrydį. Po metų – Vytauto Fabero surinktų šimto aviacijos eksponatų, kaip aviatorių pasižymėjimo ženklų, paroda. Eksponuoti prieškario lakūno odinė striukė, lakūnų kombinezonai, peršauta lėktuvo mentė, įvairūs su aviacija susiję dokumentai ir nuotraukos. Pernai muziejaus lankytojai galėjo pamatyti Lietuvos aviacijos muziejaus parodą „Pirmojo ANBO šimtmečiui“ ir susipažinti su vienu pagrindinių Lietuvos aviacijos kūrėjų – brigados generolu Antanu Gustaičiu.
„Simboliška, kad šiomis dienomis pradėjo veikti taip pat Lietuvos aviacijos muziejaus paroda „9 priežastys tapti karo lakūnu Lietuvoje 1919–1940“. Joje – atsakymai į klausimus, kodėl jaunus žmones tuo metu traukė aviacija, kas skatino rinktis šią profesiją. Kiekviena nuotrauka ir jos aprašymas žymi tai, kuo aviacija traukė – žavesys, gyvenimo būdas, noras pamatyti pasaulį iš viršaus, net ir rizika bei kiti veiksniai. Ši ekspozicija veiks iki birželio 30-osios“, – sakė A. Stankuvienė.
Parengė edukacines programas
Nenuostabu, kad muziejus yra parengęs dvi edukacines programas, susijusias su aviacija, – „Skrydis iš rankų“ bei aitvarų edukaciją „Prisimenant A. Griškevičių…“.
Pirmoje programoje, kuri labiau skirta vaikams, mokomasi daryti lėktuvus iš putplasčio, supažindinama su aviacijos pradžiamoksliu. Antros edukacijos metu dalyviai supažindinami su aitvarų istorija, jų gamybos technikomis, medžiagomis ir įrankiais. Be to, jie išmėgina savo jėgas skraidindami aitvarus, sužino apie aerodinamikos principus ir vėjo reikšmę skraidant. Taip pat suteikta galimybė patirti A. Griškevičiaus gyvenimo ir veiklos dvasią, pasinerti į Lietuvos aviacijos istorijos pasaulį.
Muziejininkė pažymėjo, kad nėra užmiršta ir krašto praeitis bei kultūra: muziejaus vidinėje dalyje yra Viekšnių krašto etnografinės (namų apyvokos daiktai, buities reikmenys, baldai, drabužiai, linų apdirbimo įrankiai) bei liaudies meistro Juozo Rušino medžio drožinių (altorėlių, skulptūrėlių, visoje Lietuvoje garsiomis figūromis bei ornamentais išpuoštų kėdžių, originalių lazdų, pasakų pasaulio paukščių, žvakidžių) ekspozicijos.
Su menu supažindinama ir parodų salėje rengiamose parodose, čia pernai eksponuota tautodailininkės Sonatos Pocienės tapybos darbų paroda, šiemet – fotografo Arūno Baltėno fotografijų paroda „Žemaitija. Šventės, apeigos ir papročiai“.
Neužsisklendė vien aviacijoje
Iš Kėdainių kilęs A. Griškevičius aviacijos pradininku Lietuvoje laikomas dėl jo sukurto skraidančio „Žemaičių garlėkio“ modelio, jo aprašymo 1851 metais lenkų kalba išleistoje to paties pavadinimo knygelėje, taip pat dėl to, kad po ketverių metų šis aviacijos mylėtojas, pradėjęs nuo oro balionų su specialiais valdymo įtaisais statymo bei lėktuvų modelių projektavimo, pastatė ir išbandė lėktuvą, kuris savo techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius.
Jis taip pat žinomas dėl to, kad į lenkų kalbą išvertė Motiejaus Valančiaus veikalą „Žemaičių vyskupystė“, parašė 285 puslapių filosofinį kūrinį „Gamtos tikrovė, arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiariais pašnekesiais“ bei lenkų kalba išleido knygutę „Homeopato bičiulis“.
Trejus metus gyvenęs tame name Akmenės gatvėje, kuriame įrengtas muziejus, aviacijos pradininkas mirė 1863 metais, būdamas 54-erių metų, palaidotas miestelio senosiose kapinėse, 1980 metais ant jo kapo pastatytas antkapinis paminklas.
Nuotr. autoriaus ir iš Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejaus archyvo
