Savivaldybės tarybos nariai sausio mėnesio posėdyje savo sprendimu patvirtino 2007-2013 metais Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų Plungės miesto vandentvarkos objektų sąrašą. Po posėdžio, laikraščiuose perskaitę, ką nusprendė taryba, Telšių gatvės gyventojai apstulbo. Mat ši gatvė, kuri yra viena iš seniausiųjų ir ilgiausiųjų mieste, nukrito į devintąją sąrašo vietą. Nors visai neseniai gyventojai iš vandens tiekėjų buvo gavę žinią, jog jų gatvė patenka į pirmąjį trejetuką. Nesutikdami su tokiu vandentvarkos objektų eiliškumu, ketvirtadienį Telšių gatvės gyventojai savo nuomonę ryžosi išsakyti Savivaldybės tarybos posėdyje.
Liko devintojoje vietoje
Telšių gatvės gyventojai žygius dėl galimybės turėti centralizuotą vandentiekį ir kanalizaciją pradėjo dar 2005 metais. Kreipėsi į Savivaldybės valdžią dėl lėšų, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Vėliau, sužinoję, kad Plungės miesto vandentvarkai skiriama Europos Sąjungos pinigų, gyventojai vėl ėmė domėtis, ar jų gatvė patenka į „laimingųjų“ sąrašą. Sužinojo, jog patenka ir bus tvarkoma viena iš pirmųjų. Mat iš pradžių nuspręsta, jog pirmenybę reikia teikti seniausioms miesto gatvėms. Deja… Netrukus prioritetai pasikeitė – Telšių gatvė iš pirmojo trejetuko atsidūrė devintojoje vietoje.
Manydami, jog tai neteisinga, Telšių gatvės gyventojai nutarė netylėti ir stoti ginti savo interesų. Išsirinko iniciatyvinę grupę – Laimutę Bernotienę, Nijolę Naumeckienę ir Nijolę Motiejauskienę, kurios ėmėsi rašyti raštus Savivaldybės merei ir Savivaldybės administracijos direktoriui, rinkti gyventojų parašus.
Jokių patogumų
Telšių gatvė – viena iš pagrindinių ir seniausių mieste. O jos gyventojai verčiasi be jokių patogumų. Tiesa, gyvenantieji atkarpoje nuo Telšių skersgatvio iki Vandentiekio gatvės neturi tik kanalizacijos, o iki tolimesniųjų gyventojų net vandentiekis nėra atvestas. Taigi jiems tenka ne tik gamtinius reikalus į kibirą atlikinėti, bet ir geriamąjį vandenį iš parduotuvių pirkti.
Pasak N. Naumeckienės, dalis gyventojų yra išsikasę šulinius, tačiau vanduo juose – prastos kokybės, užterštas, maistui netinkantis. Gal dėl to, kad šalia – kapinės? Turimas vanduo tinka tik drabužiams skalbti, augalams laistyti, o gerti ir valgiui gaminti tenka pirkti.
O kaip nuotekos? Anot L. Bernotienės ir N. Naumeckienės, šią problemą gyventojai sprendžia įvairiai – kas kaip išmano. Vieni turi individualius kanalizacijos šulinukus ar rezervuarus, kuriuos reguliariai išsiurbia. Kiti yra prisijungę prie lietaus kanalizacijos sistemos. Trečiųjų nuotekos paprasčiausiai išpilamos ir susigeria į žemę.
Siūlomas prioritetas – Babrungas
Ne paslaptis, kad didžioji dalis Telšių gatvės gyventojų sukauptų nuotekų per gruntą ar lietaus kanalizaciją patenka į netoliese pratekantį Babrungą. „Todėl mes ir siūlome visų pirma pasirūpinti tais kvartalais, kurių gyventojai nuotekomis teršia Babrungą. O paskui į eilę statyti visus kitus“, – kalbėjo moterys.
Gyventojai siūlo tokį gatvių eiliškumą: 1. Pievų, Kepyklos, Paupio, S. Daukanto, Kęstaičių, Ramunių ir Vandentiekio; 2. Kranto, P. Genio, Žemaitės ir Brastos; 3. Babrungo gatvės zona (už bažnyčios); 4. Parko, Žalioji, Šlaito; 5. Telšių gatvė ir t. t.
„Juk mes nereikalaujame, kad būtume įrašyti pirmuoju numeriu, bet ir devintojoje vietoje, kuriai kažin, ar beliks pinigų, nenorime likti“, – sakė L. Bernotienė ir N. Naumeckienė.
Gyventojų nuomone, neteisinga, kad sąraše ketvirtuoju numeriu įrašomos Varkalių kaimo gatvės. Juolab kad projektas skirtas būtent Plungės miestui, o ne visam rajonui. Ar Varkaliai – miestas? Ar jie kažkuo svarbesni už Telšių gatvę ir kitus, gyvenančiuosius kone pačiame miesto centre ir neturinčiuosius jokių patogumų?
Ne 50, o 215!
Telšių gatvės gyventojai sakė sutinkantys su nuomone, kad visų pirma vandentiekį ir kanalizaciją reikia tiesti seniausiose miesto gatvėse. Nors kažkam ir atrodo, kad tie, kurie jau kelis dešimtmečius daro į kibirą, yra taip įpratę, todėl ir toliau gali taip gyventi. Tačiau žmonės mano kitaip. Jie – seni plungiškiai, todėl yra nusipelnę gyvenimo kokybės pagerinimo.
Gyventojus papiktino ir tai, kad sąraše nurodoma, jog Telšių gatvėje (nuo Telšių skersgatvio iki galo) gyvena vos 50 žmonių. „Įdomu, kas čia taip gerai skaičiuoti moka. Jei tikėtume tuo, kas parašyta, išeitų, kad tik kas antrame name po vieną žmogelį gyvename, o visi kiti – tušti. Mes nepatingėjome – perėjome per namus ir visus gyventojus suskaičiavome. Vien iki Ramunių gatvės mūsų yra 215! O kur dar tolimesni namai!“ – piktinosi L. Bernotienė ir N. Naumeckienė. Išeitų, kad skaičiai – iš piršto laužti, gerokai prasilenkiantys su realybe…
Žmonės sako iš valdžios vyrų ir moterų išgirdę daugybę įvairiausių argumentų: esą Telšių gatvėje gyvena seni žmonės, neturėsiantys pinigų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų sistemų, esą jie nenorėsią keisti įpročių ir brangiau mokėti už paslaugas, esą Varkaliams reikia teikti pirmenybę, nes jie teršia Miniją, esą naujosios gatvėms būtinesnės komunikacijos, nes ten vyksta statybos, ir t. t. Su visu tuo Telšių gatvės gyventojai nesutinka. Jie savo parašais patvirtino, kad nori vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų bei yra pasiruošę investuoti savo lėšas. Na, o Minija nebus švari tol, kol į ją tekės užteršti Babrungo vandenys.
Nusileisti neketina
Sužinoję, kad Savivaldybės tarybos patvirtintame sąraše Telšių gatvės gyventojai į priekį užleidžia varkališkius ir gyvenančiuosius naujose gatvėse, žmonės ėmė atakuoti Savivaldybę raštais – ir merei Elvyrai Valerijai Lapukienei, ir Savivaldybės administracijos direktoriui Albertui Krauleidžiui. Atsakymai vilties neteikė – gyventojams nurodyta, kad Telšių gatvė yra sąraše ir kad kada nors vandentvarkos projektas juos pasieks.
Žmonių tai neguodžia. Juolab kad jie įtaria, jog sąrašas pakoreguotas neobjektyviai, atsižvelgiant tik į tam tikrų asmenų norus ir interesus. Matydami, kad raštais valdžios vyrų ir moterų nepaveiks, ketvirtadienį Telšių gatvės gyventojų atstovai savo pretenzijų išsakyti atėjo tiesiai į Savivaldybės tarybos posėdį. Apie tai skaitykite kitame laikraščio numeryje.
