Neseniai 50-metį atšventusiam Sauliui Vengaliui medžioklė yra ne tik pomėgis. Vargu, ar rasi Plungėje medžiotoją, kuris Sauliaus nepažintų. Mat jis kartu su žmona Vida yra medžioklės ir žūklės reikmenimis prekiaujančios firmos darbuotojai. Saulius – Kretingos parduotuvės direktorius, o Vida – Plungės. Be to, S. Vengalis yra Lietuvos kombinuotojo šaudymo federacijos narys, ne kartą įvairiose varžybose užėmęs prizines vietas.
Kas tai yra medžioklė, Saulius sužinojo dar vaikystėje. Buvo gal tik 12 metų, kai kaimynystėje gyvenantis Ignas Alminas, su kuriuo ir dabar kartu medžioja, pakvietė vaikį pabūti varovu. Tai dar buvo „Draugystės“ būrelyje, nuo kurio atsiskyrė 20 medžiotojų ir prieš penkiolika metų įsteigėa „Medingėnų“ klubą. Jame Vengaliai kartu su I. Alminu ir medžioja.
Prieš tai dar teko pabuvoti sovietinėje armijoje. Tapo desantininku. Su parašiutu yra atlikęs 67 šuolius. Ne bet kokius, o su apie 40 kilogramų sveriančia ekipiruote. Tvirto sudėjimo vyras. Ir medžioklėje nevengia tiesaus žodžio pasakyti kiekvienam, kuris ką nors daro ne taip.
Medžioti pradėjo 1987 metais, paragintas Vytauto Rėpšos. Saulius yra ir Plungėje žinomų medžiotojų Malakauskų giminaitis. Draugėn susiėjus, tik apie medžioklę pokalbiai ir sukasi. Taip buvo ir švenčiant 50-metį. Pokylyje dalyvavo net 15 medžiotojų.
Ir šeimoje dažniausiai apie nieką daugiau nekalbama – tik apie medžioklę. Kartu su Vida medžioja, kartu savo medžioklinės įmonės reikalais rūpinasi.
Pirmas Sauliaus sumedžiotas žvėris buvo iltėtas šernas. „Tai buvo pačią pirmą dieną, kai įsigijau šautuvą. Medžiojau tykojant bokštelyje. Pirmiausia atėjo stirna. Paskui iš miško į laukymę nosį iškišo šernas. Šoviau kulka. Krito vietoje, bet net nežinau, ar tada iš bokštelio išlipau, ar iškritau. Nulėkiau prie šerno ir dar šūvį paleidau, nors dabar iš to net juokas ima – nebereikėjo“, – savo pirmo žvėries medžioklę prisimena S. Vengalis.
To šerno iltys, kartu su kitais trofėjais, puošia Kretingos parduotuvę. Jau nebeįmanoma suskaičiuoti, kiek kokių žvėrių sumedžiojo. Nuo jo šūvių yra kritę ir taurieji elniai, ir briedis, o šernų, stirnų, lapių ir juo labiau kokių ančių nebeįmanoma suskaičiuoti.
Belieka šiam medžiotojui palinkėti – nei plauko, nei tauko.
