Jau septintą kartą Žemaitijos regione pristatytos nacionalinės gyvūnų veislės – žemaitukai ir lietuvių skalikai. Šeštadienį prie Gondingos piliakalnio įvyko jojimo žemaitukais 25 km varžybos kunigaikščių Oginskių pereinamajai taurei laimėti ir regioninė lietuvių skalikų paroda.
Žemaitukai – Žemaitijos istorijos simbolis
Kaip susirinkusiesiems pasakojo Diana Gendvilienė, žemaitukai – viena seniausių žirgų veislių. Europoje žinoma nuo 6-7 amžiaus. Labiausiai žemaitukai išgarsėjo, vykstant karams su kryžiuočiais. Anot renginio vedėjos, 19 amžiuje žemaitukai atsidūrė ties išnykimo riba, 1994 metais šios veislės žirgų buvo likę vos keturiasdešimt. 1997 metais įsteigta Žemaitukų arklių augintojų asociacija ėmėsi iniciatyvos, kad išsaugotų veislę. Dabar, 21 amžiuje, žemaitukai garsina Lietuvą. Dešimtajam Žemaitukų arklių augintojų asociacijos jubiliejui buvo įsteigta pereinamoji Kunigaikščių Oginskių taurė. Mat kunigaikščiai Irenėjus ir jo sūnūs Bogdanas, gyvenę Rietave, bei Mykolas, gyvenęs Plungėje, stengėsi benykstančią žemaitukų veislę atgaivinti, populiarinti ir siekti, kad žmonės juos augintų. Kaip sakė D. Gendvilienė, žemaitukai- nepakeičiami šeimos arkliai: jie tinkami pramogoms bei darbui, jais gali jodinėti vaikai ir suaugę, ypač puikūs poilsiui gamtoje. Žemaitukai – saugūs žirgai. Savo unikalumą jie patvirtino dar 2010 metais kelionėje iki Juodosios jūros „2 000 km istorijos“, 2011 m. – 1 000 km „Meilės žygyje valdovų keliu“ į Krokuvą. Taip pat neįtikėtinoje Vaidoto Digaičio kelionėje aplink Baltijos jūrą.
Kadangi žemaitukų pavadinimas kilęs nuo Žemaitijos vardo, jie dar buvo vadinami „žemaičių arkliais“. Tad jau vardas įpareigoja saugoti, populiarinti ir didžiuotis šiuo krašto palikimu. Žemaitukai tarsi Žemaitijos istorijos simbolis.
Gondinga – Plungės pirmtakė
Na, ir vieta pasirinkta neatsitiktinai, prieš 760 metų Gondinga pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Kaip pasakojo renginio dalyvius sveikinęs krašto istorijos puoselėtojas Raimondas Doviltis, Gondingos piliakalnis – Plungės pirmtakas, todėl brangus plungiškiams. Šiose vietovėse dar prieš 2 000 metų gyveno žmonės. 11-14 a. Gondinga klestėjo labiausiai ir „gondino“ (gąsdino) priešus. Anot R. Dovilčio, Gondingos apylinkėse buvo 7 pilys – dvi gynybinės, kitos – kaip gyvenvietė. Švedų karo metu pagrindinė pilis buvo sudeginta, o gyvenvietė persikėlė į Plungę. Stiprybės žemaičiai sėmėsi iš žemaitukų, jais laimėtas Žalgirio mūšis.
Šiemetinė jojimo varžybų trasa išvingiuota buvusio miesto gatvėmis. Prie Gondingos ir Varkalių piliakalnių vykdavo Mykolinių šventės, ten kunigaikščiai Oginskiai švęsdavo Mykolo vardines. Į šias šventes susirinkdavo gausus būrys miestelėnų, o linksmindavo žmones Rietavo ir Plungės orkestrai.
Į startą palydėti polonezu
Kaip ir kiekvienais metais žemaitukų jojimo varžybos pradėtos Mykolo Kleopo Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“, kurį smuiku pagriežė varžybų dalyvė Austėja Gendvilaitė. Kas penkias minutes prie starto linijos rikiavosi raiteliai ir laukė savo eilės.
Ne tik dėl taurės vertėjo pakovoti. Raitelių prajota buvusi gynybinė siena, Velnio akmuo. Kaip byloja legenda, ant Gondingos piliakalnio buvusi skylė, o žmonės kalbėjo, kad ten laumės paslėpusios lobius. Lobius saugoję velniai, o raktas nuo lobių buvęs paslėptas po akmeniu, kurį ir vadino Velnio akmeniu. Pasiekti tą raktą buvę sunku, tačiau lobiai buvę užkeikti – laimės neatnešdavo, žmogų visokios negandos užpuldavusios.
Dėl pereinamosios taurės šiais metais pakovoti ryžosi 21 dalyvis. Raiteliai su arkliais susirinko iš Skuodo, Telšių, Kretingos, Šilalės ir, žinoma, Plungės rajonų.
Jojimo varžybas stebėjo ir susirinkusiuosius sveikino Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininkas Mindaugas Sekmokas, Vilniaus Žirgyno direktorius Stasys Svetlauskas, istorikė Vida Girininkienė.
Lietuvių skalikai
Kol raiteliai trasoje aiškinosi, kam atiteks pereinamoji taurė, grįžkime prie kitos lietuvių nacionalinės veislės – skalikų. Kaip sakė Lietuvių skalikų augintojų sąjungos prezidentas Ričardas Barzdenis, kiekvienais metais rungtyniauja dvi nacionalinės veislės.
Pučiamo rago signalas pranešė lietuvių skalikų parodos atidarymą. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad su skalikais Lietuvoje medžiota jau 1566 metais. Viduramžiais kiekvienam kilmingajam buvo garbė auginti būrį skalikų. Kaip ir žemaitukams, skalikams grėsė išnykimas. 1957-1958 metais imtasi atkurti veislę. Tuo metu šių šunų buvo likę tik Žemaitijoje.
Skalikų parodoje dalyvavo 34 šios veislės atstovai ir geriausiais lietuvių skalikais išrinkti Railis (šeimininkas Vilimantas Ploščinskas iš Kretingos r.) ir Snaigė Gončis (Daivaras Rybakovas).
Apjoję du ratus vaizdingomis Gondingos kraštovaizdžio draustinio vietomis, keletą kartų kirtę Babrungo upę, įveikę statokas įkalnes ir nuokalnes, raiteliai vienas po kito kirto finišo liniją.
Susumavus rezultatus išaiškėjo, kad šiais metais pereinamoji Kunigaikščių Oginskių taurė iškeliavo į Skuodo rajoną. 25 kilometrų trasą greičiausiai įveikė Gabrielius Kuliešius su žirgu Kelmu (žirgo augintojas – Paulius Kuliešius). Antroji vieta atiteko Ernestai Daunytei iš Šilalės r. (žirgas Kredas priklauso Vaidotui Digaičiui). Na ir trečiąja vieta džiaugėsi šiemetinės trasos rengėjas Tadas Gendvilas iš Plungės rajono. Jo žirgo Žynio savininkas – vienas šventės organizatorių, Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyriaus „Gondinga“ pirmininkas Vidmantas Gendvilas. Tadas jau nuo trejų metų jodinėja žirgais. O Žynys – tik vaikinuko žirgas, juo niekas kitas nėra jojęs, tad nenuostabu, kad jie vienas kitą puikiai supranta.
