Kasmet gegužės–rugpjūčio mėnesiais registruojama apie 30-50 proc. visų žarnyno infekcijų atvejų.
Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena. Norint išvengti minėtų ligų, patariama:
– ruošiantis į kelionę, gamtą įsidėti greit negendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliaciniuose krepšiuose;
– užkandžiams pasiimti šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių, konditerinių gaminių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių;
– neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje;
– vengti užkandžiavimo paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais;
– perkant maistą atkreipti dėmesį į galiojimo datą;
– saugoti nuo musių ir graužikų;
– maistui vartoti tik švarų geriamą vandenį;
– maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną;
– prieš valgį nusiplauti rankas su muilu.
Rekomenduojama:
– paukštieną, mėsą, žuvį gerai išvirti ar iškepti;
– kiaušinius valgyti kietai virtus ar gerai iškeptus;
– pieną ir jo produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, termiškai apdoroti;
– vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
Maistą gaminti reikėtų taip, kad patogeniniai mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą: plauti rankas, nuvalyti įrankius, stalų paviršius, lenteles. Žalią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
Paruoštą maistą suvartokite kuo greičiau, ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą reikėtų gerai pakaitinti.
Nepamirškite dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
Pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
