Pastaruoju metu „Plungės“ laikraščio redakcija vis gauna varkališkių ir plungiškių skundų dėl smarvės, kuri vėl sklinda nuo ūkininko Kazimiero Baginsko kiaulių fermos, esančios Varkalių gyvenvietėje. Kalbėta, kad ūkininkas susitvarkė, kad uždengė srutų rezervuarus, tačiau dvokas nepažabotas, jis užuodžiamas net už kelių kilometrų. Prieš kelerius metus novatorišką išeitį iš susiklosčiusios padėties varkališkiams siūlė UAB „Ekovoltas“, gyventojams pristačiusi sumanymą prie fermos statyti biodujų jėgainę. Deja, projektui, kuris apsaugotų aplinką nuo smarvės, iki šiol kišama koja.
Jėgainė – tik K. Baginsko fermų mėšlui perdirbti
Prieš trejus metus, kai UAB „Ekovoltas“ varkališkiams pristatė biodujų jėgainės statybos projektą, ir gyventojai, ir vietos valdžia į sumanymą pažvelgė itin skeptiškai. Neigiamas požiūris motyvuotas tuo, kad jėgainei neužteks K. Baginsko fermose susidarančio mėšlo, kad jį teks vežti iš kitur, tad per Varkalius nuolat riedės transportas su dvokiančia mase. Be to, manyta, kad yra galimybių fermas iškeldinti iš gyvenvietės, o pastatytoji jėgainė tam esą užkirstų kelią.
Bendrovės „Ekovoltas“ atstovų teigimu, nėra jokio pagrindo jėgainę gretinti su K. Baginsko ferma ir versti ją kažkokiu dvokiančiu baubu. „Ferma dirbtų savo ruožtu, jėgainė – savo. Tai būtų du skirtingi objektai. Esmė tame, kad, neperdirbant fermų mėšlo, jos ir toliau dvoks, o jėgainė nemalonius kvapus tiesiog likviduotų“, – sakė „Ekovolto“ atstovas. Pasak jo, biojėgainėje mėšlas perdirbamas į bekvapę masę, kuri gali būti naudojama kaip trąša. Kadangi nuo fermų iki jėgainės bus nutiesti vamzdžiai mėšlui tekėti, nebebus rezervuarų, nuo kurių ir sklinda baisusis dvokas. Visas procesas vyks hermetiškame fermentatoriuje, tad pati jėgainė jokių kvapų neskleis. Taigi jėgainė likviduos fermos smarvę ir, žinoma, sumažins aplinkos taršą. O gyventojų baimės, kad, pastačius jėgainę, dar labiau dvoks, – klaidingos ir visiškai nepagrįstos.
Svarbu ir tai, kad, anot specialistų, jėgainė būtų skirta būtent K. Baginsko fermose atsirandančiam mėšlui perdirbti. Bendrovės atstovų teigimu, žaliava iš kitur tikrai nebūtų vežama, jos užtektų tiek, kiek yra minėtojo ūkininko fermose. „Kiek žaliavos bus, tiek ir užteks, nes mes neturime tikslo pagaminti konkretaus elektros ar šilumos energijos kiekio“, – tikino jėgainę statyti planuojantys verslininkai. Be to, jėgainė tikrai neužkirstų galimybės iškeldinti fermas iš Varkalių. „Nebebus fermos – mes jėgainę išmontuosime ir perkelsime kitur, ten, kur ji bus“, – patikino „Ekovolto“ atstovai.
Ar tikrai stengiasi dėl gyventojų?
„Ekovolto“ projektą skeptiškai vertina ne tik gyventojai, bet ir rajono valdžia. „Blogai, kai verslas painiojamas su politika. Šiuo atveju būtent taip ir yra – valdžia blokuoja statybą, deklaruodama, kad stengiasi dėl gyventojų, o iš tikrųjų žmonėms tik blogiau, nes po nosimi paliekama smarvė ir taršos šaltinis“, – kalbėjo bendrovės atstovai.
Beje, prieš trejus metus Savivaldybės administracija bandė gyventojams įpiršti mintį, kad K. Baginsko fermos iš Varkalių bus iškeldintos. Esą Savivaldybė dės visas pastangas, kad dvokiantis objektas dingtų iš teritorijos, kurioje numatyta gyvenamosios zonos plėtra. Taip kalbėta. O ar realiai kas padaryta? Be to, apskritai, ar yra bent teorinė galimybė tą fermą iškeldinti – juk ji privati ir pastatyta anksčiau nei ten išdygo dalis gyvenamųjų namų?
Reikalavimai – neteisėti ir neargumentuoti
UAB „Ekovoltas“ prieš trejus metus gavo 1,7 mln. Lt ES paramą biodujų jėgainei statyti. Taigi kelis metus varkališkiai ir plungiškiai galėjo gyventi, nebeuostydami srutų smarvės. Tačiau, kaip tikina projekto įgyvendintojai, Savivaldybės administracija vis kaišioja pagalius į ratus ir trukdo jį įgyvendinti. „Europos Sąjunga jau pusantrų metų tęsia mums terminą ir spaudžia, kad kuo skubiau įgyvendintume projektą. Bet dėl Savivaldybės veiksmų mes negalime įvykdyti savo įsipareigojimų ES“, – kalbėjo „Ekovolto“ atstovai.
O kokie tie Savivaldybės statomi barjerai? Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius reikalauja, kad būtų nustatyta jėgainės sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Kol to nėra, Savivaldybės administracija nesirašo dokumentų. Reikalavimą nustatyti SAZ „Ekovolto“ atstovai vadina absurdišku, nes tokį reikalavimą gali kelti Visuomenės sveikatos centras, o ne Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Beje, Visuomenės sveikatos centras projektą yra patvirtinęs ir nurodęs, kad SAZ šiai jėgainei nėra reikalinga.
UAB „Ekovoltas“ Savivaldybės administracijos keliamus reikalavimus traktuoja kaip tyčinį trukdymą įgyvendinti projektą. „Iš viršesnių institucijų esame gavę atsakymus ir išaiškinimus, kad SAZ objektui nėra reikalinga. O Savivaldybės administracija laikosi savo nuostatų. Blogiausia, kad jų nusistatymas visiškai nemotyvuotas“, – tokia „Ekovolto“ atstovų nuomonė.
Norėdami sužinoti Savivaldybės poziciją, bandėme susisiekti su Savivaldybės administracijos direktore Asta Beierle Eigirdiene. Deja, sužinojome, kad ji šiuo metu atostogauja.
Planas – kreiptis į teismą
Antradienį „Ekovoltas“ Savivaldybėje lankėsi kartu su bendrovės interesus ginančia advokate Asta Bajoriene. Teisininkė Savivaldybės administracijai dvi valandas aiškino, kad reikalavimai neteisėti. Deja, Savivaldybės specialistai, nepateikdami jokių konkrečių argumentų, toliau laikėsi savo pozicijos. „Advokatė siūlėsi padėti suorganizuoti bendrovės, Savivaldybės, Visuomenės sveikatos centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų susitikimą šiuo klausimu. Tačiau Savivaldybės atstovai tarpininkavimo atsisakė, sakydami, kad patys susiorganizuosiantys. Tačiau, žinant jų darbo tempus, tikėtina, kad susitikimas nebus surengtas“, – abejojo „Ekovolto“ atstovai.
Advokatės A. Bajorienės nuomone, Savivaldybės specialistai nepateikia konkrečių atsakymų į klausimus, vadovaujasi interpretacijomis. Jei ir toliau bus einama ta pačia linkme, „Ekovoltas“ žada savo interesus ginti teismo keliu – paduoti Savivaldybės administraciją į teismą dėl tyčinio trukdymo įgyvendinti projektą. O kas daugiau belieka?
„Jei būtų asmeninė atsakomybė už projekto analizę ir atsakymus, esu įsitikinęs, kad jis nebūtų tyčia stabdomas. O dabar…“, – sakė vienas iš „Ekovolto“ atstovų. Beje, jei teismas priimtų „Ekovoltui“ palankų sprendimą, gali būti, kad Savivaldybei tektų grąžinti ES paramą, skirtą jėgainei statyti. Na, o plungiškiai nukentėtų dvigubai: žala būtų dengiama biudžeto, t. y., visų mūsų lėšomis, be to, gyventojai prarastų galimybę gyventi nedvokiančioje aplinkoje.
„Neneigiame, kad, statydami jėgainę, tikimės finansinės naudos, bet mums svarbus ir visuomenės interesas, galimybė gyventi švaresnėje, sveikesnėje aplinkoje. Visi nuo to dvoko pavargo, todėl siekiame, kad jo nebeliktų“, – kalbėjo verslininkai.
Beje, jau dabar svarstoma, kad ateityje biojėgainės turės veikti prie visų didesnių fermų. Šiuo metu „Ekovoltas“ turi lėšų ir galimybę įgyvendinti planuojamąją naujovę. Deja, gali būti, kad nei galimybė, nei ES lėšos nebus išnaudotos. Tik įdomu, už kokius pinigus ji bebus statoma, kai atsiras prievolė pastatyti?
