Nepastebimai prabėgo 20 metų nuo dienos, kai Lietuvoje apsilankė tuometis popiežius a. a. Jonas Paulius II. Šimtai tūkstančių tikinčiųjų neslėpė džiaugsmo, galėdami savo akimis išvysti Katalikų Bažnyčios vadovą.
Lenkų kilmės Romos popiežius a. a. Jonas Paulius II (Karolis Jozefas Voityla) Lietuvoje lankėsi 1993 metų rugsėjo 4-8 dienomis. Daugelis tikinčiųjų iki šiol mena, kaip a. a. Jonas Paulius II, vos išlipęs iš lėktuvo, suklupęs bučiuoja Lietuvos žemę. Tai buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvą aplankęs popiežius.
Jis buvo jauniausias, taip pat pirmasis slavų kilmės popiežius. Pontifikavimo laikotarpiu Jonas Paulius II aplankė 129 valstybes, parašė 14 popiežiškųjų enciklikų, beatifikavo 1 340 žmonių ir kanonizavo 483 šventuosius.
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius iki šiol mena šį istorinį įvykį. Jis spaudoje yra pasakęs: „Popiežius Jonas Paulius II atvyko tik ką sovietinei kariuomenei palikus Lietuvą, ir tai buvo pirmasis popiežius per visą Bažnyčios istoriją, aplankęs mūsų tėvynę. Lietuvai keliantis laisvam gyvenimui, šis popiežiaus apsilankymas buvo nepaprastai reikšmingas. Jis kvietė kurti laisvą Lietuvą, nesiskaldant ir nesidairant, kas yra laimėtojai, o kas pralaimėtojai“.
Šiai nepaprastai gerbtinai, istorinei asmenybei neabejingi ir plungiškiai. Šiemet deimantinių vestuvių sulaukęs plungiškis, garbaus amžiaus Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ narys Vincas Toleikis, viename klubo leidinyje yra rašęs: „Mano galva, reikalingos bendros visiems gyvenimo taisyklės. Nes jau žmonės dauguma tarsi iškrypėliai nesusikalba, jau netgi vaikai, nepilnamečiai, pikčiausius darbus atlieka – kerštauja, žudosi. Dauguma tėvų skiriasi, palieka vaikus. Todėl, kad dauguma žmonių nesilaiko dešimties Dievo įsakymų.“ V. Toleikis jo Šventenybės a. a. popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje įprasminti buvo skyręs savo eilėraštį „Tu mūsų viltis“, kurio kelis posmelius ir norėčiau pacituoti:
„Laukiam Tavo žingsnių Lietuvos žemėj
Ir žodžių tavų pro vėtrų staugimą.
Jie taip reikalingi, kai dienos aptemę,
Kai širdys pavargo nuo ilgo laukimo.
Mūsų kelias į laisvę – vien kruvinos pėdos.
Bet siekiančių josios mirtis nebaugina –
Jie kentėdami meldžias ir gieda,
Ir tauta jų užmiršt neketina“.
Šie žodžiai ir garbus Jo Šventenybės Jono Pauliaus II atminimas dabartiniame informacinių technologijų ir skubėjimo amžiuje, kuomet globalizacijos sūkuryje prarandamos esminės vertybės, turėtų paskatinti mus sustoti, susimąstyti ir nors trumpam atsitraukti nuo kompiuterio, nes, komentuodami socialiniuose tinklapiuose aptiktą informacijos šlamštą, neretai pasijuntame visagalėmis eterio žvaigždėmis.
