Rugsėjo 4-ąją Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėta pagal privačius kaltinimus iškelta baudžiamoji byla dėl garbės ir orumo įžeidimo. Joje vienas kitą įžeidimu kaltino kaimynystėje, gretimuose Gandingos gatvės namuose gyvenantys plungiškiai Jonas Muralis (g. 1951 m.) ir Boleslovas Batavičius (g. 1944 m.). Taigi abu jie – ir kaltinamieji, ir nukentėjusieji. Tiesa, prieš pradedant nagrinėti bylą, paaiškėjo, kad B. Batavičius kaltinimus prieš J. Muralį atsiima.
J. Muralio ir B. Batavičiaus konfliktas tęsiasi jau gana seniai. Mat J. Muralis nepatenkintas tuo, kad kaimynas pobūviams nuomoja gyvenamajame name įrengtą salę, kad esą triukšmaujama, žaliojoje zonoje statomi automobiliai. Be to, J. Muralio teigimu, iki šių metų liepos 3-iosios toji veikla iš dalies dar ir ne visai teisėta buvusi.
Kreipdamasis į teismą, J. Muralis B. Batavičiui pateikė kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. – dėl įžeidimo, be to, pareikalavo, kad kaimynas atlygintų jam 10 000 Lt neturtinę žalą. Analogišką žingsnį žengė ir B. Batavičius – pateikė teismui priešpriešinį skundą, apkaltino J. Muralį pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. – dėl šmeižimo ir įžeidimo. Taip pat pateikė ir 10 000 Lt civilinį ieškinį.
Kaip jau minėjome, dar prieš pradedant bylos nagrinėjimą, B. Batavičius ir jo advokatas Marius Mikalauskas pateikė teismui prašymą panaikinti B. Batavičiaus kaltinimus ir civilinį ieškinį J. Muraliui, o priešpriešinį skundą laikyti atsikirtimu į J. Muralio skundą. Teismas prašymą tenkino. Byloje beliko vienas kaltinamasis – B. Batavičius, ir vienas nukentėjusysis – J. Muralis. Taigi vienas iš kaimynų atsitraukė, tačiau kitas buvo pasiryžęs kariauti iki galo.
Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, pirmasis pasisakė J. Muralis. Jo teigimu, konfliktas, dėl kurio iškelta ši baudžiamoji byla (bylų dėl J. Muralio ir B. Batavičiaus nesutarimų yra ir daugiau – aut. past.) tarp jo ir kaimyno kilo vėlų lapkričio 24-osios vakarą. Tada B. Batavičius esą išplūdęs J. Muralį necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Kadangi visa tai neva girdėjo ir nukentėjusiojo draugas Rimantas Bendorius, J. Muralis jautėsi ne tik įžeistas, bet ir viešai pažemintas.
J. Muralio teigimu, dėl šio konflikto jis patyręs stresą, nemalonių dvasinių išgyvenimų, netgi raminamųjų vaistų jam tekę gerti. Nukentėjusysis teismui ir medicininę pažymą pateikė – kaip įrodymą, kad nesantaika su kaimynu ir jo vykdoma veikla kenkia sveikatai. Patirtą neturtinę žalą jis įvertino 10 000 litų.
Kaltinamasis B. Batavičius teismą tikino su J. Muraliu tą vakarą net žodžiu nepersimetęs, o juo labiau nekonfliktavęs ir neįžeidinėjęs. Taigi savo kaltės jis nepripažino.
Kaip teismui pasakojo B. Batavičius, tą vakarą, kartu su žmona sėdėdamas kambaryje, pastebėjo, kad kieme kažkas blyksi. Išėjęs laukan, pamatė, kad J. Muralis vaikšto patvoriu ir fotografuoja ten sustatytus automobilius, paskui dar ir jį patį nufotografavo. „Pasižiūrėjau, kad fotografuoja ir, netaręs nė žodžio, grįžau į vidų“, – tikino kaltinamasis. Paklaustas, ar J. Muralis buvo vienas, ar su R. Bendoriumi, B. Batavičus atsakė: „Muralis buvo vienas. Na, o Bendorių jo kieme paskutinį kartą mačiau prieš kokius 10-12 metų – tada, kai jie dar ilgus juodus lietpalčius vilkėjo ir vaikščiojo lydimi apsaugininkų.“
J. Muralis tikino, kad R. Bendorius buvo ir viską girdėjo. Tą vakarą jiedu esą maudėsi pirtyje, o kai išėjo į kiemą, J. Muralis sugalvojęs nufotografuoti žaliojoje zonoje stovinčias mašinas. R. Bendorius jam dar ir padėjęs – atbulas įvažiavęs į J. Muralio kiemą ir automobilio žibintais apšvietęs teritoriją. „Aš fotografavau kokias keturias minutes. Paskui Bendorius išsuko iš mano kiemo ir sustojo gatvės viduryje. Aš kelias sekundes su juo pakalbėjau – paprašiau, kad neišvažiuotų, kol fotografuoju. Tada jis pavažiavo kelis metrus į priekį ir sustojo gatvės pakraštyje“, – pasakojo nukentėjusysis.
J. Muralio teigimu, kaip tik tuo metu išėjęs kaimynas ir išplūdęs jį bjauriausiais žodžiais. R. Bendorius tada sėdėjęs automobilyje. Kadangi langas buvo atidarytas, jis viską girdėjo. Na, o B. Batavičius mašinoje sėdinčio R. Bendoriaus galėjo ir nepamatyti. Juolab kad buvo tamsu, o skersgatvis neapšviestas.
B. Batavičius šiuo klausimu turėjo savo versiją: „Rimantas Bendorius figūruoja penkiose ar šešiose bylose. Gal jis koks etatinis Jono Muralio liudytojas?“
B. Batavičiaus teigimu, anksčiau jiedu su J. Muraliu bendravo, palaikė kaimyniškus santykius. Ir žmonos esą pasišnekučiuodavo. Viskas neva pasikeitė kokiais 2008-2009 metais, kai pas B. Batavičių pradėjo lankytis tikrintojai – iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitur. Iš pradžių B. Batavičius manęs, kad skundžia konkurentai, bet sužinojo, kad tai esąs kaimyno darbas. „Nuo tada ir nebendraujame, tik po teismus tampomės“, – sakė B. Batavičius.
J. Muralio tikinimu, dėl susiklosčiusios padėties kaltas ne tiek B. Batavičius, kiek institucijų neveikimas. Nukentėjusysis neneigė skundęs kaimyną tikrintojams ir piktinosi, kad pastarieji nieko nedarė ir nesustabdė neva galimai neteisėtos B. Batavičiaus veiklos. „Žinoma, man pikta, kad aš mokesčius valstybei moku, o kaimynas – ne. Įsivaizduokit, kiek metų aš vargau, kol pagaliau šių metų liepos 3-iąją Batavičius veiklą legalizavo“, – kalbėjo J. Muralis.
Teismas, išklausęs nukentėjusįjį, kaltinamąjį ir liudytoją R. Bendorių, bylos nagrinėti dar nebaigė. Nutarta padaryti pertrauką, kitas posėdis numatytas lapkričio mėnesį.
