Ketvirtadienį Savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant klausimus, susijusius su šiluma, ne tik tarybos nariams, bet ir kitiems, buvusiems posėdžio salėje, teko išklausyti inžinerijos subtilybių pamokėlę. Į ginčą įsivėlė UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorius Petras Piekus ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovas Liudas Skierus.
Ginčas kilo ne šiaip sau. Plungiškiai puikiai žino apie „Plungės kooperatinės prekybos“ siūlytą dovaną – nemokamai nutiesti naują šilumos trasą. Tam tereikėjo pasirašyti trišalę Savivaldybės, „Plungės šilumos tinklų“ ir „Plungės kooperatinės prekybos“ sutartį. Tačiau ji iki šiol nepasirašyta, o žadėta pigesne šiluma plungiškiai šiais metais dar nesidžiaugs.
Kaip sakė klausimą pristatęs tarybos narys Romas Remėza, esmė tokia, kad Savivaldybės administracijos direktorei Astai Beierle Egirdienei reikia suteikti įgaliojimus pasirašyti bendradarbiavimo sutartį iki 2014 metų kovo 31 dienos 2014-2015 metų darbams atlikti (nemokamai nutiesti naują trasą).
Kai kurie tarybos nariai, akyliau paskaitę trišalę sutartį, pastebėjo, jog kažkodėl nebeliko, kad žadėtąją šilumos trasą „Plungės kooperatinė prekyba“ nuties ir padovanos. Tad laiku susigriebta sutartį ištaisyti, įrašant žodį „neatlygintinai“.
Sutartyje numatytas ir toks atvejis: jei šilumos tinklai atsisakytų priimti dovanojamą trasą, tektų sumokėti dovanojančiosios įmonės – „Plungės kooperatinės prekybos“ – patirtus nuostolius. „Ar čia nėra užuominos, kad net, jei darbai bus atlikti nekokybiškai, šilumos tinklai trasą vis tiek privalės priimti?“ – klausė tarybos narys Albertas Krauleidis.
Kitiems kilo klausimų, kodėl sutarties, jei ji tokia gera, pasirašymo terminas nukeliamas pusei metų.
Į visus klausimus atsakė L. Skierus. „Keistoka, kad atnešėm dovaną, bet negalime jos įteikti, nes pritrūko laiko. Jei būtumėte anksčiau priėmę ją, šiuo metu jau būtume tiesę trasą. O dabar tam išleisite du milijonus“, – kalbėjo jis apie „Plungės šilumos tinklų“ ketinimus tiesti trasą Stoties gatvėje. Tačiau sutiko, kad šiluma turėtų atpigti, panaikinus brangias, dujomis kūrenamas katilines Stoties gatvės daugiabučiams šildyti.
Anot L. Skieraus, sutarties pasirašymas atidedamas, nes „Plungės kooperatinė prekyba“, žinodama, kad „Plungės šilumos tinklai“ Stoties g. ties šilumos trasą, nori įsitikinti, jog bus laikomasi šilumos ūkio specialiojo plano. L. Skieraus žiniomis, planuojama kloti plonesnius vamzdžius negu reikėtų, norint prisijungti prie naujai įrengtos „Plungės kooperatinės prekybos“ katilinės. Jei taip bus – jie sutarties nepasirašys. Priežastis – paprasta: dovana nebetenka prasmės, nes laukiamo pigesnės šilumos kainos efekto nebebūtų. Į klausimą, kodėl iki šiol dar nepradėti naujos trasos klojimo darbai, L. Skierus atsakė, jog šaltuoju metų laiku trasos neklojamos.
Kaip sakė L. Skierus, kalbos dėl neva „Plungės kooperatinės prekybos“ noro „pasipinigauti“ taip pat neturi pagrindo. „Kadangi UAB „Plungės bioenergija“ yra reguliuojama šilumos tiekėja, jai nustatomos „lubos“: šiuo metu jos – 11,1 ct/kWh. Tad, norėdama pateikti šilumą, „Plungės kooperatinė prekyba“ turėtų siūlyti mažesnę kainą – apie 9 ct“, – kalbėjo L. Skierus. Jis pageidavo, kad kiekvieną mėnesį spaudoje būtų skelbiama, už kiek „Plungės šilumos tinklai“ perka šilumą iš „Plungės bioenergijos“ ir už kiek ją parduoda vartotojams. „Būtų įdomu sužinoti, ar iš jos pirktos šilumos kaina kada nors buvo mažesnė nei leidžiama didžiausia?“, – retoriškai tarybos narių klausė L. Skierus.
Išklausęs potencialaus konkurento pasisakymą, į diskusiją įsijungė „Plungės šilumos tinklų“ vadovas P. Piekus. Jie esą neprivalo kitai įmonei siūlyti bendradarbiauti. Pasak jo, šiai trasai Stoties g. didesnio diametro vamzdžiai nereikalingi. „Technines sąlygas jums parašėme. Mes nupirksime iš jūsų šilumą, o čia – dovanos. Dovanų karaliai mirė“, – sakė P. Piekus.
Kalbėdamas apie siūlomas derybas dėl žemesnės šilumos pirkimo kainos su „Plungės bioenergija“, jis stebėjosi: „…Mes, pirkdami šilumą, esame sudarę sutartį su jais, kad nereikėtų pirkti mums papildomai dujų ir taip nebranginti galutiniam vartotojui šilumos. Tas mums kol kas eilę paskutinių metų normaliai pasisekė, viskas, atrodo, ir vietoje. Dėl derybų – 11,1: ir visoje Lietuvoje, jei pasižiūrėtumėte „Regulos“ (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – red.) tinklapiuose, visur yra 17 ir daugiau. Tai kokią mes dar moralinę teisę turim derybas vykdyti?..“
P. Piekus priminė, kad bendrovė ir taip „Plungės bioenergijai“ skolinga beveik 3 mln. Lt.
Išgirdęs žodžius apie moralę, L. Skierus pyktelėjo: „Deryboms – noras nekyla, o sąskaitas gyventojams išrašinėti – kyla?“
„Man, kaip ir daugeliui šilumos vartotojų, nerūpi vamzdžių diametras, svarbu, kokia galutinė sąskaita. Norime mažesnės kainos, bet nesugebame priimti, kai ją siūlo“, – diskusijas nutraukė Audrius Misiūnas.
Atrodo, pagaliau pasverti visi „už“ ir „prieš“, tarybos nariai įgaliojo administracijos direktorę pasirašyti trišalę sutartį.
