Praėjusiame „Plungės“ numeryje rašėme, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko tyrimą ir paskelbė šalies savivaldybių indeksus. Pagal jį Plungės savivaldybė tarp rajoninių užima garbingą antrąją vietą. Tačiau neseniai skelbti ir kito tyrimo, kurį jau septintąjį kartą atliko žurnalas „Veidas“, rezultatai. Pagal pastarąjį reitingą mūsiškė Savivaldybė – tik 23-iojoje vietoje, o Rietavas – 41-ojoje. Beje, „Veidas“ savivaldybes rikiavo pagal kitokius kriterijus nei LLRI.
Sparčiai nykstame
LLRI, atlikdamas tyrimą, analizavo dešimt gyventojams ir investuotojams aktualiausių veiklos sričių – komunalinio ūkio, transporto, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.
„Veidas“, reitinguodamas savivaldybes, rėmėsi kiek kitokiais kriterijais – jos vertintos pagal 25 parametrus. Kiekviena savivaldybė galėjo surinkti daugiausiai 200 taškų. Analizuotas gyventojų skaičiaus pokytis, skaičiuotas vidutinis darbo užmokestis savivaldybėje, žiūrėta, kiek joje yra bedarbių, pensininkų, mokinių, socialinių pašalpų gavėjų, kiek veikia įmonių, kiek kiekvienam savivaldybės gyventojui tenka užsienio investicijų, biudžeto, Europos Sąjungos paramos lėšų.
„Veido“ atlikto reitingavimo rezultatai rodo, kad mūsų šalis – sparčiai nykstanti. Gyventojų skaičiaus mažėjimu pirmaujame ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Net 45 proc. Lietuvos teritorijos šiuo metu apgyvendinta retai arba labai retai (nuo 1,5 iki 12,5 žmogaus viename kvadratiniame kilometre). Jose tankumas esąs toks pat kaip Mongolijos stepėse ar Sacharos dykumoje. „Veido“ prognozėmis, 2030 metais mūsų bebus vos 2 milijonai. Teigiama, kad nuo 2001 iki 2011 metų daugiausiai gyventojų neteko Visaginas (25,3 proc.). Tarp sparčiai nykstančiųjų – ir Rietavo savivaldybė. 2001 m. turėjusi 10 697 gyventojus, 2011 m. beturėjo 8 711 (sumažėjo 18,6 proc.). Na, o Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius per minėtąjį dešimtmetį išaugo 7,4 proc.
Statistika nedžiugina: per 10 metų mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo 35 proc. Uždarytos 1 045 mokyklos. Dar apie 300 mokymo įstaigų bus uždaryta artimiausioje ateityje. „Veidas“ teigia, kad sparčiausiai mokinių skaičius mažėja kaimo vietovėse. Mat nebėra reprodukcinio amžiaus žmonių, o jei ir pasilieka, tai dažniausiai tokie, kurie net nesugeba emigruoti ir „dirba“ alkoholikais.
Skaičiavo ir gyventojus, ir jų algas
Kaip jau minėjome, Plungės rajono savivaldybė 2013 m. „Veido“ reitinge užima 23 vietą (2012 m. – 19-ąją), Rietavo – 41-ąją (2012 m. – 47). Pirmaujančiųjų penketas: Vilniaus, Neringos, Kauno ir Klaipėdos miestai bei Klaipėdos rajono savivaldybė.
2013 metų duomenimis, Plungės rajono savivaldybėje gyvena 37 082 gyventojai (skaičiai imti iš duomenų bazių apie gyventojų oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą). Gyventojų skaičiaus pokytis – minus 9,9 proc. Rietaviškių belikę 8 399, mažėjimas – 10,8 proc.
Vidutinis darbo užmokestis Plungėje – 1 543 Lt, Rietave – 1 488 Lt. Daugiausiai uždirba neringiškiai – net 2 926 Lt, mažiausiai – Šalčininkų gyventojai, gaunantys vidutinę 1 407 Lt algą.
Bedarbių Plungėje – 9,3 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų, Rietave –
8,8 proc. Didžiausias nedarbas – Lazdijuose (16,9 proc.), mažiausias – Neringoje (vos 3,4 proc.).
Mokinių, kurie gauna nemokamą maitinimą Plungėje turime 280,8 vaiko vienam tūkstančiui mokinių. Ir tai yra kone trečdalis visų moksleivių. Rietave skaičius perkopia trečdalį – nemokamai maitinamų yra 388,7 vaiko. Daugiausiai gaunančiųjų nemokamą maitinimą yra Šalčininkuose (499,5 mokinio vienam tūkstančiui mokinių), mažiausiai –
Neringoje – tik 73,3.
Plungėje tūkstančiui gyventojų tenka 217,4 pensininko, Rietave – 226,6. Daugiausiai pensinio amžiaus žmonių –
Ignalinoje (307,4), jauniausias – Vilniaus rajonas (173).
Gaunančiųjų socialines pašalpas Plungės rajono savivaldybėje – 87,6 žmogaus tūkstančiui gyventojų. Rietavas valstybei atsieina brangiau – remiamųjų pašalpomis yra 105,6. Šioje srityje puikiausiai tvarkomasi Neringoje –
socialinių pašalpų gavėjų yra tik 16,3 žmogaus, na, o daugiausiai remiamųjų esama Kelmėje – 147,3.
Veikiančių įmonių Plungėje turime 810, Rietave – vos 199. Daugiausiai jų, savaime suprantama, – Vilniuje (25 881), mažiausiai – Birštone (101).
Kiek kiekvienam tenka lėšų?
Daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų tenka mūsų kaimynams mažeikiškiams: vienam gyventojui – net 64 619 Lt. „Kaltininkė“, ko gero, – bendrovė „Mažeikių nafta“. Mes nuo kaimynų gerokai atsiliekame. Kiekvienam plungiškiui užsienio investicijų tenka tik 1 314 Lt, o rietaviškiams dar mažiau – tik po 22 Lt. Tai reiškia, kad Savivaldybėje beveik nėra užsienio kapitalo įmonių.
Valstybės biudžeto lėšų kiekvienam plungiškiui tenka po 1 009 Lt, rietaviškiui – 1 115 Lt. Pavydėti galime neringiškiams, gaunantiems 6 819 Lt. Mažiausiai – vos po 855 Lt – iš biudžeto tenka Kauno rajono gyventojams.
Europos Sąjungos skiriamos paramos kiekvienam plungiškiui tenka 1 526 Lt, rietaviškiui – 2 548 Lt. Daugiausiai iš ES gavę Druskininkai – po 5 743 Lt kiekvienam gyventojui, mažiausiai – Vilniaus rajonas, kur kiekvienam tenka vos po 625 Lt.
Plungės rajono savivaldybės skolos išaugusios iki 20,1 mln. Lt, Rietavo – 5,6 mln. Lt. Tik 3,04 mln. Lt skolinga Neringa, daugiausiai prasiskolinęs Vilniaus miestas – 851 mln. Lt skola.
Vandens ir šilumos kaina
„Veidas“ į tyrimą įtraukė ir komunalinių paslaugų kainas. Plungėje 1 kub. m šalto vandens kainuoja 7,9 Lt, Rietave šiek tiek daugiau – 8,6 Lt. Paradoksalu, bet brangiausiai už vandenį moka tarp Baltijos jūros ir Kuršių nerijos įsikūrę neringiškiai – net 11,7 Lt, pigiausias vanduo Vilniuje – 4,37 Lt. Už vieną kilovatvalandę šilumos energijos Plungėje mokame 20,66 cento, rietaviškiams šiluma kainuoja brangiau – 27,52 ct. Brangiausiai šildosi Neringa – 39,24, pigiausiai už paslaugą moka Molėtai – 18,27 ct.
Renovuotų mokyklų Plungės rajone –
65 proc., Rietave – net 100 proc. Beje, pagal šį parametrą rietaviškiai lenkia visas kitas savivaldybes. Nė vienos renovuotos mokyklos neturi Birštonas.
Plungės savivaldybė savo žinioje turi 6,5 proc. asfaltuotų kelių, Rietavo savivaldybė – 12 proc. Beje, šis rodiklis gerokai nusmukdė Plungę, mat mažiau asfaltuotų kelių – 6,3 proc. – turi tik Šilalė. Visagine asfaltuoti keliai sudaro 91,7 proc.
Medicina
Įvertintas ir medicininių paslaugų lygis. 10 tūkstančių Plungės rajono gyventojų tenka: 16,2 gydytojai, 7 odontologai ir 56,4 slaugytojo. Rietaviškiams medicininės paslaugos sunkiau prieinamos, jiems atitinkamai tenka: 7,1 gydytojo, 3,6 odontologo ir 41,7 slaugytojo. Daugiausiai gydytojų (71,7/10 tūkst. gyv.) ir odontologų (16,8) tenka kauniečiams, slaugytojų (127,9) – klaipėdiečiams. Mažiausiai gydytojų Alytuje (vos 6,2), patekti pas odontologą sudėtingiausia Šalčininkuose – ten 10 tūkst. gyventojų tenka tik 2,1 odontologo.
Iš galimų 200 reitingo taškų daugiausiai – 148,8 – surinko Vilnius, į pačią apačią nukritę Anykščiai (57,38). Plungė surinko 82,15 taško, Rietavas – 73,94.
