Praėjusį ketvirtadienį Savivaldybės taryba tvirtino UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) metinės regioninės atliekų tvarkymo sistemos 2014 metų sąmatą. Prieš balsuodami, politikai daug dėmesio skyrė nuo šių metų vidurio išaugusiai vietinei rinkliavai. Tarybos nariai pripažino, kad, keisdami jos skaičiavimo metodiką, padarė „kliurką“, dėl to kai kurios smulkiosios verslo įmonės, įstaigos už atliekų tvarkymą verčiamos mokėti apie tūkstantį litų, o tai yra penkiskart daugiau nei buvo.
TRATC 2014 metų sąmata iki tarybos posėdžio apsvarstyta dviejuose komitetuose – Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto. Aišku, ji teikta ir Rietavo, Telšių bei Mažeikių savivaldybių taryboms. Visiems didžiausią nerimą sukėlė tai, kad 2014 metus TRATC planuoja baigti turėdamas 229 tūkst. Lt skolų. Taigi prognozės liūdnos ir, ko gero, reiškiančios, kad ateityje už atliekų surinkimą mokėsime dar daugiau.
TRATC sąmatoje nurodyta, kad 2014 metais bendrovė turės 9 579 661 Lt įplaukų, o išlaidų patirs
9 809 598 Lt. Tai ir sąlygoja minusinį įmonės veiklos rezultatą.
Atliekoms tvarkyti TRATC išleis apie 7,83 mln. Lt.: mišrių komunalinių atliekų surinkimas – apie 4,96 mln. Lt, atliekų priėmimo aikštelių eksploatavimas – apie 123 tūkst. Lt, pavojingų atliekų tvarkymas – apie 34 tūkst. Lt, sąvartyno eksploatacija – apie 2,1 mln. Lt, kompostavimo aikštelių eksploatacija – apie 120 tūkst. Lt, bešeimininkės atliekos – apie 467 tūkst. Lt ir kt. Solidžios ir TRATC administracinės išlaidos – apie 577 tūkst. Lt. Paskoloms grąžinti TRATC skirs 712 tūkst. Lt, palūkanoms – 133 tūkst. Lt.
Į sąmatą, žinoma, įtraukta ir vietinė rinkliava, kurią mokame visi – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu. O ji politikams ir kėlė didžiausią nerimą.
Savivaldybės tarybos narys Romas Remėza sakė buvęs didžiai nustebęs, kai sužinojo, kiek rinkliava išaugo kai kuriems juridiniams asmenims. „Kai balsavau, buvau įsitikinęs, kad nuo šių metų liepos 1-osios rinkliava visiems didės 20 procentų. Kai pamačiau, kad kai kurios verslo įmonės už atliekų tvarkymą gavo keliskart didesnes sąskaitas, pasijutau lyg apgautas. Tai už ką mes balsavom?“ – kalbėjo ir klausė R. Remėza.
Posėdžio metu Savivaldybės tarybos nariai pripažino, kad bus padarę žioplą klaidą. Mat, prieš didindami rinkliavą, patys pasiūlė ir pritarė, kad mokestis juridiniams asmenims turi būti smulkiau diferencijuojamas pagal patalpų plotą. „Susmulkinus“ juridinius asmenis pagal turimų patalpų plotą, išėjo „kliurka“, kuri skaudžiausiai smogė smulkioms verslo įmonėms, įstaigėlėms ir kt. O štai stambiosios įmonės iš to diferencijavimo išlošė – joms mokestis arba nedidėjo, arba didėjo nežymiai.
Anot R. Remėzos, jis žinąs vaistinę, kuri mokėjusi 175 Lt, o dabar rinkliava jai išaugusi iki 424 Lt, laidojimo paslaugas teikianti įmonė mokėjo 349 Lt, dabar – 972 Lt, vienai iš kultūros įstaigų rinkliava nuo 175 Lt padidėjo iki 972 Lt ir t. t. „Taigi išėjo taip, kad, norėdami padidinti penktadaliu, patys to nesuvokdami, kai kam padidinome penkis kartus. Gavosi kažkoks iškreiptas vaizdas ir nelygybė“, – sakė R. Remėza.
Diskutuodami šiuo klausimu, tarybos nariai savo kaltę pripažino – kad, koreguodami rinkliavos skaičiavimo metodiką ir neįsivaizduodami, kuo viskas baigsis, gerokai susimovė ir nuskriaudė mažuosius juridinius asmenis.
Tarybos narys Robertas Endrikas sakė visuomet siūlęs ne diferencijuoti, o apmokestinti kiekvieną kvadratinį metrą. Nes, kai diferencijuoji, tarkim, nuo 0 iki 100 kv. m, nuo 100 iki 200 kv. m, įmonė, turinti 101 kv. m patalpas, labai nukenčia. „Ta politika – šuoliuoti šuoliais – nesąmoninga. Užtat kažkam išeina skriauda. Kodėl negalim skaičiuoti už kiekvieną kvadratinį metrą?“ – siūlė R. Endrikas.
Kiti tarybos nariai pritarė, kad taip – skaičiuojant kiekvieną kvadratinį metrą – būtų teisingiausia. Bet, jei tokia metodika būtų taikoma juridiniams asmenims, tai, ko gero, ją reikėtų keisti ir fiziniams asmenims – skaičiuoti ne pagal nekilnojamojo turto vienetą, o pagal kvadratūrą, gyventojų skaičių ir pan. Taigi, kaip sakoma, trukt už vadžių – vėl nuo pradžių. Nes, prieš kelerius metus įvedus vietinę rinkliavą būtent pagal turto vienetą, niekada taip ir nenutilo kalbos dėl to, ar tokia metodika – teisinga žmogui. Aišku buvo tik tiek, kad ji patogiausia rinkliavos surinkėjams – juk suskaičiuoti namus ir butus paprasčiau nei kvadratinius metrus ar gyventojus.
Savivaldybės tarybos nariai pritarė, kad padarytąją klaidą reikia taisyti. Politikams antrino ir Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė. Jos teigimu, rinkliavos skaičiavimo metodiką reikia kuo skubiau peržiūrėti ir keisti. Bet per mėnesį to nepadarysi – reikia daugiau laiko, išsamios analizės ir skaičiavimų.
Taryba TRATC 2014 metų sąmatą patvirtino, o prie rinkliavos perskaičiavimo klausimo planuojama sugrįžti artimiausiu metu. Taip kad „mūšių“ dėl vietinės rinkliavos dar tikrai bus ir, ko gero, ne vienas.
Posėdžio metu politikai pritarė ir naujai rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų taikymo tvarkai. Iki šiol visi vieni gyvenantys pensininkai, neįgalieji ir socialiai remtini asmenys galėjo kreiptis į TRATC ir gauti 30 proc. lengvatą. Dabar į lengvatą galės pretenduoti tik tie vienišiai, kurių pajamos – ne daugiau kaip 700 Lt. Tiesa, jiems bus kompensuojama ne 30 proc., o 50 proc. rinkliavos. Taigi tie, kurių pensija, pašalpa ar alga viršija 700 Lt, lengvatą gali užmiršti.
